Nuo kada reikėtų pradėti mokyti vaikus matematikos, ar pirma klasė – tinkamas metas?

– Reikia atsižvelgti į vaiko vystymąsi. Matematika yra ne tik formulės, pradėti mokyti galima ir žaidimų forma, kad vaikas suprastų. Galima vystyti gebėjimus nuo ankstesnio amžiaus vaikui priimtinais būdais. Labai gerai mokyti pasitelkus vaizdinius ir gyvenimiškas situacijas, ne rašant ant lentos trupmenas. Pavyzdžiui, galima su vaiku kalbėtis apie gimtadienį ir torto dalinimasi. Taip pat – atkreipti dėmesį į gamtoje vykstančius reiškinius. Kalbėti apie tai, ką vaikas yra matęs, supranta ir pažįsta. Tokiais būdais jis mokosi nežinodamas, kad mokosi.

Kaip matematikos mokslas padeda lavinti smegenis?

– Retas, kuris baigęs tiksliuosius mokslus toliau dirba būtent tai, ko mokėsi. Dažniausiai šiuos mokslus baigę žmonės sprendžia tam tikras problemas, o mąstymas, kurį jie išlavina mokykloje ar studijuodami, leidžia lengvai rasti sprendimus. Pavyzdžiui, lengviau pasinaudoti turimais įgūdžiais ir vertinti situaciją iš skirtingų pusių, lengviau patikrinti tam tikras hipotezes. Mokantis matematikos įgytas mąstymas bei požiūris padeda rasti sprendimus greičiau ir paprasčiau nei tam, kuris nesimokė. Daugelyje darbų reikia įgūdžių, padedančių spręsti problemas, nors gal ir nereikia naudoti išmoktų formulių.

Kaip tėvai gali pastebėti, kad vaikui šis mokslas nelabai sekasi, pakanka pamatyti pažymius?

– Pažymiai visada indikuoja vaiko gebėjimus konkrečioje srityje. Labai daug priklauso nuo įgūdžių įgavimo, jeigu sprendžiamas kas antras uždavinys, nedaromi namų darbai, jų gali pritrūkti. Kartais teisinamasi, kad mokytojas „užsisėdo“. Tokiu atveju reikia žiūrėti į pažymius ir įdėtas pastangas – jeigu vaikas stengiasi ir daro visas užduotis, nepaisant nieko, pažymiai pakils. Taip pat vaiko gebėjimus galima išsiaiškinti pasikalbėjus su nešališku korepetitoriumi, kuris įvertina tikrąją situaciją.

Kokiu atveju būtina samdyti korepetitorių?

– Korepetitorių samdyti tikrai nėra būtina. Patys tėvai gali po darbo prisėsti su vaiku ir aiškintis nesuprantamus dalykus. Tačiau kyla keli klausimai: ar tėvai išmano dalyką, ar sugeba paaiškinti, ar turi tam laiko ir ar nori tuo užsiimti. Į korepetitorių kreiptis reikėtų, jeigu pats vaikas sako, kad jam reikia pagalbos, o tėvai negali padėti dėl anksčiau išvardintų priežasčių. Kitas atvejis, jeigu apie poreikį praneša mokytojas arba akivaizdžiai krenta pažymiai.

Kaip dažnai lietuviai samdo korepetitorius, ar pakankamai dėmesio skiria vaikų išsilavinimui?

– Statistiškai, 40 proc. Lietuvos vaikų naudojasi korepetitorių pagalba. Tai reiškia, apie 120 tūkst. vaikų. Manęs šie skaičiai neįtikina, nebent į statistiką įtraukti vaikai, kuriems mokytis padeda klasės draugai ar panašiai. Dažniausiai į korepetitorius pagalbos kreipiasi didžiųjų miestų gyventojai.

Tadas Jonaitis

Dabar vaikai labai daug laiko praleidžia prie ekranų. Įrodyta, kad tai trukdo atminčiai, susikaupimui, dėmesio sutelkimui. Rezultatai vis labiau prastėja bėgant laikui. Internetas ir ekranai, skirtingai, nei anksčiau, yra prieinami visiems, nebėra prabangos dalykai. Sunku įsivaizduoti, kaip su tuo reikės gyventi, bet jau dabar matome, kad lengvinami egzaminai, kad rezultatai nebūtų tragiški. Galbūt ilgainiui universitetai trumpins programas, labiau specializuosis, nes žmonės nebebus tokie dėmesingi.

Ar tokiu atveju nesusilpnės išsilavinimo kokybė?

– Tai nėra aišku, galbūt išsilavinimas taps labiau specializuotas, ko mums seniai reikėjo. Užsienyje jau dabar bakalauro studijos daug kur trunka trumpiau, specializacija būna siaura ir mokoma to, kas bus taikoma praktikoje. Universitetai daugiau dirba su verslu ir atsižvelgia į jo poreikius.

Ar visi vaikai intelektualiai pajėgūs suprasti ir gerai išmanyti matematiką?

– Nemažą to dalį nulemia įgimtos savybės. Kitas įrodytas dalykas yra, kad darbas ir pastangos gali nugalėti talentą. Geriausias pavyzdys – Azijos šalys, kuriose griežtai žiūrima į mokymąsi pavyzdžiui, tam tikromis valandomis, savaitgaliais, draudžiama dirbti su korepetitoriais. Taip daroma, kad vaikai pailsėtų, nes darbo dienomis mokosi labai intensyviai. O galiausiai jų rezultatai būna puikūs.

Mes visi esame skirtingi ir linkę į skirtingus mokslus. Bet tam tikrą pagrindą suprasti ir išmokti gali kiekvienas. 7–8 yra pažymiai, kuriuos pasiekti įmanoma visiems, tik kai kuriems prireikia daugiau darbo. Kiekvienas gali išlaikyti matematikos egzaminą, nes tam sudarytos visos sąlygos. Šiemet išlaikymui reikėjo 9 balų iš 60 išsprendžiant pačius paprasčiausius uždavinius.

Ko galėtų imtis mokinių tėvai, kad baigus mokyklą nepasikartotų šiemetinis matematikos egzamino skandalas?

– Lietuva su savo rezultatais pasauliniame reitinge užima labai žemą vietą. Vienam mokytojui tenka 25–30 mokinių. Negalima sakyti, kad dėl minėtų rezultatų kaltas prastas mokytojų darbas arba per didelis mokinių skaičius. Suomijos klasėse toks pats mokinių skaičius, bet rezultatai – aukštesni, kaip jiems tai pavyksta?

Galbūt reikėtų didelį dėmesį skirti į namų darbų darymą. Taip pat opi problema – nusirašinėjimas, kurį panaikinus daug daugiau žmonių nebaigtų universitetų, bet baigusieji būtų specialistai. Tėvams reikėtų ugdyti vaikų sąmoningumą, aiškinti apie tinkamą mokymasi, o tam reikia laiko ir visos visuomenės brendimo.

Vyresnių klasių mokiniai skirstomi į tiksliųjų ir humanitarinių mokslų klases. Ar humanitarams taip pat būtina gerai mokėti matematika?

– Galima sakyti, kad matematikos prireikia visur gyvenime, todėl taip. Iš kitos pusės, pasižiūrėjus į Ameriką su didžiausia pasaulio ekonomika, matyti, kad ten mokiniai, studentai mokosi specializuotai. Jie pasirenka siaurą sritį ir tampa joje geriausiais. Todėl tikiu, kad nebūtina visiems tapti matematikais. Su savo sričių specialistais galima pasiekti daugiau nei su tais, kurie išmano visko po truputį. Paprastus dalykus paskaičiuoti juk mokame visi ir to dažnu atveju pakanka.

Kiek laiko gali reikėti papildomai mokytis matematikos, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai?

– Protinga būtų nusistatyti sau ribą, tarkime, kad vidurkis nenukristų žemiau 7–8. Pastebėjus, kad rezultatai krenta arba tolsta kitoks anksčiau užsibrėžtas tikslas, reikėtų prašyti pagalbos. Nes kuo ilgiau delsi, tuo sunkiau bus „pasivyti“, o turimos praeities spragos apsunkins žengimą į priekį.

Kiek kainuoja korepetitoriaus paslaugos?

– Mūsų mokinių tėvai už vieno dalyko pamokas dukart per savaitę po valandą moka apie 180 eurų per mėnesį, o viena pamoka kainuoja apie 20 eurų. Yra ir žemesnių, ir aukštesnių kainų, bet vidurkis maždaug toks.

Korepetitorių poreikis auga, jiems darbo tikrai pakanka. Šiuo metu tebelopomos mokymosi skylės, atsiradusios per Covid. Manau, kad tai tęsis dar ir šiemet.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt