aA
Žaisdamas vaikas pajungia savo vaizduotę ir taip „perdirba“ įspūdžius, sako ikimokyklinio ugdymo pedagogė Rūta Jurėnienė, todėl ji skatina „išžaisti“ vaikystę ir neperlenkti lazdos su veiklomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Rūta Jurėnienė
Rūta Jurėnienė
© DELFI montažas

Patyrusi auklėtoja pastebi, kad šiandienos ikimokyklinio ugdymo įstaigose itin daug dėmesio skiriama įvairioms veikloms, tačiau tai neretai perpildo vaiką įspūdžiais.

Pasak „Pažinimo medžio“ darželyje dirbančios auklėtojos, užsiimti aktyvia veikla vaikas visada suspės, tam skirta mokykla, o vaikystė yra visų pirma pasakų ir žaidimų laikas.

Pirmajame septynmetyje žaidimas – vienas svarbiausių dalykų vaikui. Žaidimų metu pasitelkdamas kūrybiškumą vaikas įsisąmonina tai, ką patiria.

Gyvenkime kaip vaikai

Rūta Jūrėnienė sako, kad vaiko teisę žaisti reikia gerbti ir jai netrukdyti. Pedagogė pataria kurti vaikams saugią erdvę žaidimams, o tuomet juos stebėti ir net iš jų pasimokyti, nes mažas vaikas dar nėra praradęs gebėjimo atverti savo vidinį pasaulį.

„Jei suaugę žmonės gebėtų taip gyventi visą gyvenimą, visi būtumėme ramesni, džiaugsmingesni ir neprisikurtumėm tiek problemų“, – šypsosi ji.

Pedagogei suprantamas tėvų nerimas dėl vaikų gerovės, tačiau ji pataria nepamiršti, kad nieko neveikdamas ar žaisdamas vaikas atpalaiduoja savo vaizduotės galias ir kuria. Darželiuose vaikai taip pat lieja akvarelę, velia vilną, lipdo ar gamina maistą, mokosi atlikti buities darbus, tačiau ne mažiau svarbu suplanuoti laiką žaidimams.

„Idealu, jei vaikas iki pirmos klasės išsižaidžia ir pats pasako, kad nebenori eiti į darželį, nes ten jam nusibodo. Tai – ženklas, kad vaikas pasirengęs mokyklai, ir jame jau bunda motyvacija mokytis“, – sako auklėtoja.

Taip vaikas augina natūralų smalsumą, nori patirti kitus gyvenimo etapus ir atskleidžia, jog yra jiems subrendęs.

Auklėtoja sako pastebinti vaikų, kurie apskritai nebemoka žaisti. Norint, kad taip nenutiktų, pedagogė pataria vaikus auklėjantiems tėvams daugiau kliautis intuicija. Juk, sako ji, anksčiau mamos ir be mokomosios literatūros žinojo, ko reikia jų vaikams, o šie buvo laimingi ir žaidė be televizijos, gražiausiai išpieštų knygų ar išmanių prietaisų.

„Šiandien net kūdikiai mokomi anglų kalbos “, – nusistebi auklėtoja.

Rūta Jurėnienė
Rūta Jurėnienė
© Asmeninis albumas

Gyvas pasakos žodis

Žaidimai yra glaudžiai susiję su pasakomis – pastarosios suteikia žaidimams idėjų ir turinio. Visi augina savus vaikus su pasakomis, tačiau, pasak R. Jurėnienės, verta aiškiai suvokti, kuo tai naudinga. Pavyzdžiui, net ir gražiausios pasakų iliustracijos nepakeis gyvo žodžio. Kodėl?

Vaikui svarbu, kaip mama, tėtis ar kitas artimas žmogus seka pasakas ar pasakoja istorijas. Vaikas tokiu būdu pasąmoningame lygmenyje geriau „nuskaito“ informaciją (pvz., pasakoje aprašomas vertybes), taip pat jaučiasi mylimas, t. y. patiria santykį su artimu žmogumi.

Todėl geriausia pasakas ne skaityti vartant iliustruotas knygeles, o žodžiu sekti be papildomų priemonių. Tokiu būdu bendraujama ne su knyga, o artimu žmogumi, todėl vertingiausias yra akių ir sielos kontaktas.

Vaikas jaučia ir tai, kaip jaučiasi jam pasaką sekantis artimasis, todėl patartina sekant pasaką pabandyti pačiam įsivaizduoti tai, kas pasakojama (matyti vidinius vaizdinius), ir perteikti savais žodžiais.

Patiems mažiausiems vaikams galima pasakoti apie juos pačius, pvz., kad gyvena toks vaikas, kuris kažką darė, veikė, buvo ar turėjo. Tai puikiai paaiškina vaikui jį supantį pasaulį.

Vėlesniame amžiuje (nuo maždaug 4 metų) jau sekamos ritminės, gyvulinės pasakos, kadangi vaikas per gyvūnų simbolius mokosi suprasti pasaulį. Nuo 5 metų jau įvedamos stebuklinės pasakos, kuriose atsispindi elgesio normos, tikslai ir taisyklės.

Tam, kad vaikas mėgtų pasakas, reikėtų, kad ir suaugęs jas mėgtų, sako auklėtoja. Juk vaikas ne tik atkartoja frazes, manieras, mimiką, konfliktų sprendimo įgūdžius, bet ir sugeria suaugusiųjų vidines būsenas. Todėl su vaikais bendraudamas suaugęs žmogus turi būti labai atsakingas ir save reflektuojantis.

Gėris, grožis ir tiesa

Auklėtoja pasakoja, kad vaikui svarbiausios trys kertinės vertybės: gėris, grožis ir tiesa. Pirmajame septynmetyje vaikas turi jausti, kad pasaulis yra geras, todėl jam sekamos pasakos turėtų baigtis gerai.

„Iki septynerių metų turėtų susiformuoti nuostata, kad kas beatsitiktų, pasaulis yra geras ir gražus, kadangi toks pasaulėvaizdis suteikia vaikui saugumo jausmą. Vaikystėje suformavus šią nuostatą, suaugęs žmogus, tikėtina, ją taip pat turės ir į pasaulį žiūrės pasitikinčiai, o ne įtariai“, – įsitikinusi pedagogė.

Per pirmuosius septynerius metus susiformuoja ir dorovės pagrindai, todėl verta daugiau laiko ir pastangų investuoti į vertybių perteikimą pasakomis, istorijomis ir žaidimais, o ne į menkaverčius, tegu ir gražiausiai sukurtus filmukus, pramogas ar užduotis.

Daug naudingiau, sako pedagogė, skatinti patyriminį pažinimą per žaidimus ir pasakas, kurį vaikas asmeniškai išgyvena ir iš jo pasimoko, kiek pats gali ir pajėgia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
4.4118

Ar gali vasaros stovykla padėti vaiko mokslams ir kaip ją teisingai pasirinkti?

Tėvai tikrai sutiks su teiginiu, kad vasaros stovykla – geriausia vaiko užimtumo priemonė, nes...

Specialistė apie tai, kodėl tėvai turi apgalvoti, ką jų vaikai veiks vasarą: 39 studijos rodo – būtina nepamiršti ir mokslų

Vasaros nuojauta jau čia pat, o tuo pačiu – ir kasmetinis tėvų galvos skausmas, kuo per vasaros...

Šiaurietiška ugdymo metodika sparčiai populiarėja ir Lietuvoje: vaikai mokosi taip, kaip daugelis mūsų vaikystėje galėjo tik pasvajoti

Iš Suomijos kilęs fenomenų tyrinėjimu grįstas ugdymas Lietuvoje tampa vis populiaresnis – jei...

Austėja Landsbergienė – apie tai, kas geriausia vaikui mokykloje: apsisprendus jau nebereikėtų blaškytis

Nuo lauko mokyklų iki mokyklų be namų darbų, nuo senųjų laiko patikrintų sistemų iki...

Jauno žmogaus sėdėjimas mokyklos suole sulaukia vis daugiau kritikos: Lietuvoje plintančiai drąsiai idėjai teikia daug vilčių (3)

Mokymasis turi būti nuobodus – jeigu man įdomu, vadinasi, aš nesimokau. Kaip keistai...

Top naujienos

Karą stebėjo nuo pirmų dienų: pavyko suvokti du šokiruojančius faktus apie Rusiją

Daugiau nei 80 dienų vykstantis Rusijos Federacijos pradėtas karas Ukrainoje keičia vakarų šalių...

Karas Ukrainoje. Rusija iš „Azovstal“ evakuotiems kariams nieko gero nežada: pasirodė nežmoniškų siūlymų taikos derybos – sustabdytos (4)

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Mariupolio gynėjų evakuacija iš „Azovstal“ dar ne istorijos pabaiga: ragina nuolat spausti Rusiją (2)

Milžiniška plieno gamykla „ Azovstal “ vis dar ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos invazijai...

Perspėjo dėl bandymo dėmesį atkreipti tik į tautybę karo metu: tai labai pavojinga (2)

Karas niekaip nepakeitė ukrainiečių požiūrio į rusų tautybės Ukrainos piliečius, tačiau...

Duomenys, kurie nustebins ne vieną: kokia dalis Lietuvoje yra susipainiojusi, kas kaltas dėl įvykių Ukrainoje (34)

Atrodo, akivaizdu, bet ne visiems, – pagal tai, kokia dalis gyventojų Lietuvoje supranta, kad dėl...

Paviešino tai, ko nematė TV žiūrovai: prieš Monikos Liu pasirodymą „Eurovizijos“ personalas sulaukė pašiepiančių komentarų

Praėjus „Eurovizijai“ po truputį atslūgsta ir gerbėjų emocijos, tačiau socialiniuose...

Tiesioginė transliacija / Delfi tema: ar Lietuvoje bręsta NT krizė?

Nors butų rinkos aktyvumas sugrįžo į 2019 metų lygį, kainos vis dar auga. Balandžio mėnesį NT...

Skaitmeninis Rusijos košmaras: programišiai toliau viešina gyventojų asmeninius duomenis (2)

Programišių grupės toliau renka informaciją apie Rusijos gyventojus ir ją viešina specialiai...

Delfi PliusThe Economist

Įspūdingas Kinijos eksporto bumas baigėsi: optimistai dabar turės pripažinti, kad suklydo

Praėjusį mėnesį geltonomis juostomis išmargintas krovininis traukinys atbildėjo į Budapeštą...

Tinsta kojos: medikas pasakė, kaip atpažinti, kad tai rimtos ligos simptomas

Sutikite, kad kojų tinimas nėra pats maloniausias jausmas. Jis gali užklupti tiesiog per ilgai...