Matematikoje bazinis dalykas yra mokytojas
„Tai yra baisi problema. Man gaila mūsų švietimo sistemos, direktorių, kurie, esu įsitikinęs, nemiega, neatostogauja ir galvoja: o kur man rasti mokytoją vaikams. Juk nieko nėra baisiau, kai Rugsėjo 1-ąją, per šventę, turi paskelbti, kad mes dar neturime matematikos ar kokio kito mokytojo”, – laidoje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėjo M. Jakobas.
M. Jakobo įsitikinimu, mokytojų trūkumo problemą padėtų spręsti atlyginimų pedagogams padidinimas, tačiau jis taip pat pažymėjo, kad yra ypač svarbu atrasti ir pastebėti žmones, kurie yra tinkami mokytojo darbui, o tai, pasak jo, yra labai sunki užduotis bet kuriam mokyklos vadovui.
„Galima uždirbti didžiulius pinigus, bet jei tu nemylėsi mokytojo darbo, kuris yra ypač sunkus, jei nemylėsi vaiko, sunku bus tam mokytojui”, – anot pranešimo žiniasklaidai, kalbėjo 50 metų pedagogo darbą dirbęs ir 30 metų Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai vadovavęs M. Jakobas.
Paklaustas, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl šiųmečio valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų, M. Jakobas apgailestavo, kad „matematikos egzaminas sugriovė mūsų jaunimo svajones ir man dėl to ypač skaudu“.
„Taip, ne kiekvienas yra sukurtas aukštajam mokslui. Bet visi vaikai turi svajonių ir mes neturime teisės tų svajonių pakreipti kokia nors kita linkme. Neturime teisės reguliuoti vaikų gyvenimo. Jei jis nori studijuoti aukštojoje mokykloje, tegu studijuoja. Jei jam pasiseks – jis studijuos, o jei nedirbs, nesistengs, išlėks lauk.
Mes esame nuostabiai graži, bet nedidelė šalis. Mes neturime daug jaunimo ir turime dėl jo išgyventi, nes tai yra mūsų šalies ateitis”, – teigė M. Jakobas.
Kalbėdamas apie egzaminų rezultatus jis taip pat akcentavo mokytojo svarbą ir svarstė, kad galbūt vertėtų skirti daugiau dėmesio matematikos mokytojų kvalifikacijai peržiūrėti ir stiprinti, apsvarstyti diferencijuotų koeficientų vyresniųjų klasių matematikos mokytojams taikymą.
„Matematikoje bazinis dalykas yra mokytojas. Ir tas matematikos mokytojas taip pat turi pagalvoti, ko jis nepadarė, kaip jis dirbo ir kaip neturėjo teisės dirbti. Pradėkime nuo savęs, suaugusių žmonių, nes mes turime didesnę patirtį. Mes esame atsakingi už juos”, – laidoje „Kamantinėjimai“ kalbėjo M. Jakobas.
Rugsėjo 1-ąją mokykloje – pučiamųjų orkestro „Trimitas“ koncertai
Nors jau kelerius metus nebevadovauja mokyklai, M. Jakobas teigė, kad Rugsėjo 1-oji jam visada išliks ypatinga šventė.
Pranešime žiniasklaidai taip pat minima, jog M. Jakobui dirbant sostinės žydų mokyklos – Š. Aleichemo ORT gimnazijos direktoriumi – kiekviena Rugsėjo 1-oji čia tapdavo išskirtiniu įvykiu mokyklos bendruomenei. Kaip pastebėjo laidos „Kamantinėjimai“ autorius A. Kamantauskas, jis daugiau nežino tokios mokyklos, kur Rugsėjo 1-ąją mokyklos bendruomenę sveikintų nacionalinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“ ar koncertą surengtų dainininkas Saulius Prūsaitis, o mokiniams už perskaitytas knygas ir kitus pasiekimus būtų dalinamos 100 eurų premijos ar kvietimai apsilankyti „McDonald‘s“. Paklaustas, kaip jam tai pavykdavo, M. Jakobas teigė, kad organizuojant net ir menkiausią renginį mokykloje tam reikia ruoštis ir visuomet galvoti apie kitus.
„Išeiti vien tam, kad pastovėti prieš mikrofoną ir kad tave pamatytų, yra labai nereikšminga ir pigu. Renginys turi būti prasmingas ir ką nors duoti žmonėms. Būdamas vadovu ar mokykloje, ar kitoje įstaigoje, turi galvoti, jog esi atsakingas už tuos žmones, kurie yra šalia tavęs”, – savo požiūrį dėstė buvęs ilgametis mokyklos vadovas.
Pokalbio metu paaiškėjo ir daugiau įdomių detalių apie M. Jakobą – pasirodo, būdamas direktoriumi jis turėjo įprotį kiekvieną rytą pasitikti į gimnaziją ateinančius mokinius. Vaikai jau žinojo, kad direktorius žiūrės, ar jų batai blizga, ar uniformos nekleckuotos ir ar plaukai nekvepia blynais. M. Jakobas teigia, kad švarai ir tvarkai jis skirdavo ypatingą dėmesį ir stengėsi tai perduoti tiek mokytojams, tiek mokiniams. Šią savybę sako paveldėjęs iš savo tėvo, dirbusio vairuotoju, kurio vairuojamas sunkvežimis visuomet pasižymėjo išskirtine švara: M. Jakobas juokėsi prisimindamas, kaip vaikystėje jo tėvas blizgindavo sunkvežimio sparną ir batus. „Jis buvo pamišęs dėl švaros. Ir tai buvo perduota man“, – pasakojo pedagogas.
Būdamas direktoriumi M. Jakobas siekė diegti mokiniams ir meilę klasikinei muzikai – per susirinkimus kviesdavo tėvus atsiversti nacionalinės filharmonijos repertuarą ir apsilankyti koncerte su savo vaikais.
Be to, savo kabinete mokykloje direktorius turėjo įsirengęs mikrofoną, per kurį galėjo kreiptis į bet kurį mokyklos mokinį ar mokytoją. Įdomu, kad panašų mikrofoną jis dabar turi ir dabartinėje savo darbovietėje – vienos įmonės, kurioje šiuo metu eina administracijos vadovo pareigas, patalpose. Tik dabar M. Jakobas jau kreipiasi ne į savo mokinius ar mokytojus, o į biuro darbuotojus, kurie žino, kad į jį visada gali kreiptis ne tik kasdieniais darbo klausimais, bet ir patarimo, kaip parinkti mokyklą savo atžalai ar auklėti vaikus.
Beje, mokyklos vaikui parinkimas, pasak M. Jakobo, yra itin atsakingas momentas – prieš priimant sprendimą jis pataria tėvams atlikti tam tikrą tyrimą.
„Pirmiausia vadovas yra mokyklos veidrodis. Patarčiau pasidomėti, ką mokyklos vadovas pasisako, kaip atrodo mokykla, jos aplinka, pasižiūrėti į interneto svetainę. Reikia atsirinkti, kur yra blizgesys ir kur – šiokiadieniai”, – patarė M. Jakobas ir pridūrė, kad pats „geriausias informatorius” yra mokyklos valytoja (-as). „Jei pavyktų rasti kontaktą su valytoja, ji viską papasakotų, kaip ten yra, kaip vyksta ir panašiai”, – juokėsi buvęs ilgametis Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazijos direktorius.
Visą režisieriaus, renginių organizatoriaus ir agentūros „Rekūrai“ vadovo Aurimo Kamantausko pokalbį su M. Jakobu galite išgirsti ir pamatyti čia.
