aA
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič teigia, kad matematikos brandos egzaminas parodė tendenciją, kad jo rezultatai labai priklauso nuo socialinės, ekonominės ir kultūrinės mokinio aplinkos.
Išvados po matematikos egzamino: net du labai negeri signalai
© Robertas Narmontas / DELFI

Viceministrė taip pat atkreipia dėmesį, kad matematikos egzaminą renkasi mažiau abiturientų iš kaimiškų vietovių, o tai, pasak jos, rodo, jog regionuose gyvenantys mokiniai rečiau savo ateitį sieja su aukštuoju mokslu.

„Mums kelia nerimą pastarųjų kelerių metų matematikos egzamino rezultatai: tiek tai, kad pasirenkančiųjų egzaminą skaičius mažėja, tiek tai, kad rezultatai prastėja. Šiais metais matematikos egzaminą laikė apie 55 proc. mokinių“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė J. Urbanovič.

„Reikėtų pabrėžti, kad matematikos egzamino pasirinkimo mažėjimo mastai yra didesni negu visos abiturientų populiacijos mažėjimas“, – pridūrė ji.

Visgi ŠMSM viceministrė akcentuoja, kad mažėjančio matematinio raštingumo tendencija yra matoma ir tarptautiniame kontekste, todėl akcentuoja, kad dėl to ši problema yra gerokai sudėtingesnė ar net globali.

J. Urbanovč atkreipia dėmesį ir į išryškėjusią tendenciją, kad matematikos egzaminą renkasi mažiau mokinių iš kaimiškų vietovių. Viceministrės teigimu, ši tendencija rodo, kad jaunimas iš kaimiškų vietovių rečiau savo ateitį sieja su aukštuoju išsilavinimu.
„Mes matome tą tendenciją, kad (matematikos – ELTA) egzaminą renkasi mažiau mokinių iš kaimiškų vietovių. Jeigu mes kalbame apskritai apie pasiekimų atotrūkius, tai, vadinasi, jaunimas iš kaimiškų vietovių neprojektuoja toliau savo ateities pasirenkant aukštąjį mokslą“, – teigė J. Urbanovič.

ŠMSM viceministrės teigimu, šių metų matematikos egzaminas parodė ir tai, kad jo rezultatai labai priklauso nuo socialinės, ekonominės ir kultūrinės mokinio aplinkos.

„Matome, kad šiais metais turime apie 600 abiturientų iš privačių mokyklų, kurie, palyginti su kitų rezultatais, gan sėkmingai išlaikė egzaminą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad rezultatams daro poveikį mokinio socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka“, – Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje atkreipė dėmesį ji.

Visgi J. Urbanovič pabrėžia, kad atlikta pirminė egzamino užduočių sudėtingumo, jų proporcingumo analizė nenurodė uždavinių formuluotės problemų.

Reikiamybė kelti mokinių motyvaciją, svarstoma tam pasitelkti psichologus

J. Urbanovič komiteto posėdyje taip pat priminė, kad siekiant gerinti matematikos egzamino rezultatus ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu yra sudaryta švietimo ekspertų darbo grupė. Viceministrės teigimu, siekiant gerinti mokinių matematinį raštingumą atnaujinamas ugdymo turinys, tobulinama mokytojų kvalifikacija.

Viceministrė taip pat atkreipia dėmesį, kad rudenį yra numatyti mokymai dėl matematinio raštingumo ir samprotavimo ugdymo, siekiant, kad mokymuose dalyvaujantys mokytojai galėtų tapti savotiškais lektoriais savo savivaldybėse. Taip pat numatytos priemonės tobulinti skaitmenines kompetencijas per mokomąjį dalyką.

J. Urbanovič informuoja, kad galimos matematinio raštingumo gerinimo priemonės dar šią savaitę bus aptartos darbo grupėje. Kartu ji akcentuoja, kad siekiant kelti mokinių motyvaciją studijuoti matematiką būtina pasitelkti ir psichologus.

„Tikimės, kad jau šią savaitę su ekspertų grupe apie šiuos klausimus kalbėsime, nes norime ekspertinio požiūrio, vertinimo. Matome, kad į matematikos mokymą turbūt reikia įtraukti psichologus ir raidos specialistus, nes mes prarandame mokinių motyvaciją. Dabar mokiniai nesuvokia, kam šių žinių reikia arba nemato jų praktikoje. (...) Karta keičiasi ir reikia permąstyti, ar tikrai tinkamai su jais dirbame“, – sakė ji.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra būtinas, o jame pagrindinis prioritetas privalo būti mokymosi kokybė bei rezultatai. Jis taip pat sukritikavo ministrą A. Monkevičių, kuris, paaiškėjus, kad matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė trečdalis abiturientų, prakalbo apie reikalingas „sistemines pertvarkas“.

„Aš irgi sutikčiau, kad sisteminių pertvarkymų reikia, bet tai sako ministras, kuris jau baigia savo kadenciją. Natūraliai kyla klausimas: gerbiamas ministre, jūs į šį postą ne prieš du mėnesius atėjote, jūs praktiškai dirbate kelerius metus ir tai netgi ne pirma kadencija“, – sakė šalies vadovas.
Kaip pastarąją savaitę pranešė Nacionalinės švietimo agentūra, 2020 m. matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
1.9149

Priešmokyklinis ugdymas namuose ar mokykloje – kuris geresnis vaikui?

Kokybiškas priešmokyklinis ugdymas itin svarbus – jis padeda lavinti pažinimo, elgesio ir...

Mokytojos pasakė, ką svarbiau už skaitymą ir rašymą reikia mokėti būsimiems pirmokams (7)

Pasiruošimas pirmai klasei – iššūkis ne tik vaikams, bet ir tėvams. Pirmiesiems kyla...

Griauna mitus apie gabius vaikus: net ir vunderkindai patiria mokymosi sunkumų (2)

Gabus. Apdovanotas. Vunderkindas . Ne vaikas, o stebuklas! Toks vaikas ir sunkumai bei problemos –...

Tyrimas atskleidė opią problemą mokyklose: vaikams trūko fizinio aktyvumo dar iki karantino (4)

Daugiau nei pusė (55 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad iki 2020 metų kovo mėnesį...

Pedagogė ramina vaikams laiko nebesurandančius tėvus: užuot stengęsi išmokyti skaityti, geriau su jais pažaiskite (2)

Karantino metu tėvai neretai jaučiasi nusivylę, kad nesugeba atrasti balanso tarp darbo namuose ir...

Top naujienos

Migrantų šeimoms – geros žinios iš teismų: jiems bus neribojama laisvė (28)

Lietuvoje dar tik formuojasi praktika, kaip elgtis su į Lietuvą atklydusiais migrantais. Pirmosios...

Nuvykus į ligoninę kauniečiui įtarė Laimo ligą, bet gydymo neskyrė: ligoninė paaiškino, kodėl taip nutiko (65)

„Delfi“ pasiekė skaitytojos Ingos pasakojimas, kuriame ji dalijasi savo brolio patirtimi. Anot...

Viena šeima įsisuko į nelaimių karuselę: po senelių laidotuvių neteko ir namų (27)

Antradienio naktį Šalčininkų r. Gerviškių seniūnijai priklausančiame Gudelių kaime nutiko...

Nuo skersinio kritęs Tvorogalas nevyniojo žodžių į vatą: noriu pamiršti tai, pailsėti nuo gimnastikos specialiai „Delfi“ iš Tokijo (71)

2019-ųjų Europos žaidynių ir 2020-ųjų Europos čempionas pratimuose ant skersinio Robertas...

Per pandemiją įkūrė verslą, kuris sulaukė didžiulės sėkmės: dabar net riboją gamybą, kad išlaikytų kokybę (131)

Tautvydo ir Arūnės Švenčionių „Obels dūmas“ – per pandemiją įkurtas šeimos verslas....

Nustebusio Rapšio apmaudas: sunku pasakyti, kodėl taip nutiko specialiai „Delfi“ iš Tokijo (147)

Pirmasis iš Lietuvos plaukikų į Tokijo baseiną šokęs Danas Rapšys 400 m plaukimo laisvu...

Šešis šimtukus už egzaminus gavęs panevėžietis rinksis studijas prestižiniame universitete (83)

Nors Nacionalinė švietimo agentūra paskutiniųjų valstybinių brandos egzaminų – istorijos,...

Niūrias nuotaikas pataisęs Šidlauskas prognozavo rekordus: vėsus, geras baseinas vėliavnešys krimtosi dėl klaidų ir perdegimo (22)

Pirmieji Lietuvos plaukikų startai Tokijo olimpinėse žaidynėse nepradžiugino. 400 m laisvu...

Rūta Lapė | D+

Kasdienybės herojai. Milijonais skaičiuojamas vienos sėkmingiausių Lietuvos manekenių turtas ir Povilaičio namas Palangoje

Julijos Steponavičiūtės gyvenimo istorija – vaikystė be mamos, neregėta sėkmė modelių...