Ekspertai įvardijo, koks mokymosi modelis yra efektyviausias, o mokytojai pastebi pasikeitusį į klases sugrįžusių mokinių elgesį

Daugėjant koronaviruso židinių mokyklose, vis daugiau ugdymo įstaigų priverstos mokymosi procesą organizuoti mišriu būdu. Vis tik šioje neapibrėžtoje situacijoje švietimo bendruomenė stengiasi ieškoti pozityvių žinių, o nerimaujančius tėvus skuba raminti – naudojant įvairesnes mokymosi priemones, ugdomos visapusiškesnės asmenybės.

Nori dirbti kontaktiniu būdu

Įmonės „Ateities pamoka“ atlikta mokytojų apklausa parodė, kad naujais mokslo metais pedagogus vargina chaotiškas darbas (26 proc.), baiminamasi užsikrėsti COVID-19 liga (25 proc.), iššūkių kelia ir mišrus ugdymo metodas (22 proc.). Nepaisant to, tik 5,8 proc. apklaustųjų palaiko visuotinio nuotolinio mokslo idėją, teigiama atsiųstame pranešime.

„Nors tik 12 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų naujais mokslo metais nejaučia jokio streso, didžioji dalis pedagogų džiaugiasi sugrįžę į mokyklų klases. Šiuo metu tokiu būdu dirba kiek daugiau nei 70 proc. respondentų, beveik 27 proc. jų turi derinti nuotolinį ir kontaktinį darbą“, – tyrimo rezultatus pristato įmonės direktorius Edgaras Jasalinis.

Vis tik ilgiau nei metus trukęs nuotolinis mokslas pakeitė ne tik mokytojų darbo metodiką, tačiau padarė įtakos ir moksleiviams. Nors mokiniai norėjo sugrįžti į klases, mokytojai pastebi pasikeitusį jų elgesį.

„Nemažai daliai mokinių sunku efektyviai įsijungti į veiklas po nuotolinio mokymo, stipriai pablogėjo lankomumas“, – apklausos komentaruose rašo vienas pedagogas.

Kiti mokytojai įvardija padidėjusį vaikų dirglumą, jie sunkiau valdomi, apatiškesni, moksleiviams klasėje tapo sunkiau susikaupti, tenka šalinti praėjusiais mokslo metais atsiradusias žinių spragas.

Derina popierines ir skaitmenines mokymosi priemones

Tyrimas rodo, kad 47 proc. pedagogų skaitmenines mokymosi priemones šiais metais naudoja dažniau nei prieš pandemiją. Tai, kad nuotolinis mokslas paskatino jų naudojimą mokyklose, patvirtina ir elektroninių mokymosi aplinkų statistika.

„Pirmąjį šių mokslo metų mėnesį „EDUKA klasės“ aplinkos naudojimas yra net 2,5 karto aktyvesnis nei prieš karantiną – 2018–2019 mokslo metais tuo pačiu laikotarpiu. Itin išaugusį aktyvumą pastebime nuo rugsėjo vidurio“, – komentuoja Jūratė Mikulevičiūtė, įmonės ugdymo turinio grupės vadovė.

Ji pastebi, kad auga ir mokinių, kurie kiekvieną dieną jungiasi prie sistemos, skaičius – čia fiksuojamas net 50 proc. augimas.

Vis tik augantis elektroninių mokymosi priemonių naudojimas nereiškia, kad popieriniai vadovėliai bei pratybos jau liko užmarštyje. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad popierinius vadovėlius savo pamokose naudoja beveik 80 proc., popierines pratybas – 52 proc. respondentų.

Ir nors nuotolinio mokslo metu visi moksleiviai buvo priversti mokytis prie ekranų, kas trečias mokytojas atvirauja, jog internetinio ryšio trikdžių turinčius mokyklinukus gelbėjo būtent popierinės mokymosi priemonės.

Efektyviausias – įvairių mokymosi priemonių derinimas

Pasak E. Jasalinio, skaitmeninių mokymosi priemonių svarbą mokytojai įžvelgia ne tik nuotolinio ar mišraus ugdymo metu.

„Daugiau nei 60 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų mano, kad skaitmeninis turinys puikiai papildo popierines mokymosi priemones ir praturtina ugdymo procesą. Keturi iš dešimties pedagogų jas vertina kaip modernų mokymosi būdą ir teigia, kad jos yra interaktyvios, geriau įtraukia moksleivius bei motyvuoja mokytis“, – pristato bendrovės direktorius.

Sutikdami, kad nuotolinis mokslas turėjo įtakos moksleivių fizinei sveikatai ir lėmė tam tikras mokymosi spragas, pedagogai į šių dienų ugdymo situaciją žvelgia plačiau, ieško pozityvių kampų.

Beveik 90 proc. atsakiusiųjų mano, kad geriausias sprendimas mokykloje – derinti tiek popierines, tiek skaitmenines ugdymo priemones. O beveik pusė jų įsitikinę – kuo įvairesnės mokymosi priemonės naudojamos pamokose, tuo formuojamos įvairiapusiškesnės asmenybės.

Tai, kad mokymosi procese – tiek kontaktiniame, tiek nuotoliniame – reikėtų užtikrinti įvairių mokymosi priemonių naudojimą, patvirtina ir švietimo tendencijas ir smegenų veiklą nagrinėjantys mokslininkai.

„Neuromokslininkai patvirtina, kad kasdienius mokymosi metodus papildžius naujais, inovatyviais, įdarbinami įvairesni smegenų centrai. Tyrimai atskleidžia, kad šiuolaikiniam moksleiviui geriausias variantas – popierinių ir skaitmeninių priemonių derinimas. Tad siekiant efektyvių mokymosi rezultatų, visada verta naudoti tiek elektronines, tiek spausdintas mokymosi priemones“, – teigia E. Jasalinis.

Įmonė „Ateities pamoka“ Lietuvos mokytojų apklausą atliko spalio 10–15 d. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 1200 pedagogų.