Motinos pienas – geriausias, bet reikia vadovautis protu
„Mes visi norime gyventi ilgai, sveikai ir laimingai. Mityba yra viso to pagrindas“, – savo pranešimą pradėjo V. Urbonas. Anot jo, dar Hipokratas rašė, kad mes gyvename taip, kaip mes valgome. „Mūsų sveikatai genai turi apie 20 proc. įtakos, likusią lemia aplinka. Pradėjus vaisiui formuotis motinos įsčiose, svarbiausios yra pirmos tūkstantis dienų, per kurias jis „užsikrauna“ visam gyvenimui. Tai pats jautriausias gyvenimo laikotarpis – nėštumas ir du pirmi gyvenimo metai. Būtent šiuo periodu mes daugiausiai galime padaryti įtakos ateičiai“, – pasakojo specialistas.
Šiuo laikotarpiu sparčiausiai didėja žmogaus smegenys, todėl vaikams reikia visko daugiau nei suaugusiems. Gydytojas pabrėžė, kad, be jokių abejonių, geriausias kūdikio maistas yra motinos pienas, bet yra viena problema. „Žmonės nori gyventi arba baltai, arba juodai, todėl jie linkę idealizuoti. Jei motinos pienas geras, tai jis, neva, totaliai geras. Bet gyvenime nebūna kraštutinumų, motinos pienas irgi turi savų trūkumų, net jei tai ir yra išimtys. Tarkime, jis sumažina nutukimo riziką, bet didelės įtakos alergijoms neturi. Kartais matau mamas, kurios maitina daugiau nei metus ar dvejus, aukoja savo sveikatą. Prisiminkite, kad didžiausią reikšmę kūdikiui motinos pienas turi pirmą pusmetį. Todėl į viską reikia žiūrėti profesionaliai. Be to, reikia prisiminti, kad motinos piene kai kurių medžiagų trūksta. Pavyzdžiui, vitamino D, geležies, ypač jei mama veganė“, – pasakojo V. Urbonas.
Nuo ko pradėti primaitinimą?
Vis dėl to, nepaisant visų motinos pieno privalumų, ateina metas, kada vien jo nebeužtenka ir kūdikį reikia pratinti prie kitų maisto produktų. O čia vėlgi prasideda bėdos. „Kai kurios supermamos, kurios nėra gydytojos, prisiskaito Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, kurios yra 2000-ųjų metų, ir rekomenduoja primaitinimą pradėti nuo 6 mėnesių. Šios rekomendacijos yra skiriamos visoms šalims, įskaitant ir badaujančias Afrikos šalis. Mes turėtume sekti Europos draugijų rekomendacijomis, kurios teigia, kad primaitinti kūdikį reikia pradėti tarp 4-6 mėnesių. Pastebėta, kad jei primaitinimą pradedame nuo 6 mėnesių, padidėja alergijų rizika. Juk anksčiau buvo rekomenduojama sultis duoti nuo mėnesio, kiaušinius – nuo trijų, ir pan., alergijų nematydavome“, – dėstė gydytojas.
Gardinti kūdikių maistą cukrumi jis nerekomenduojama, bet sako, kad druskos bijoti nereikėtų. „Į kūdikio racioną neturėtų būti įtrauktas medus, ryžių gėrimas, juoda arbata. Taip pat labai populiaru kūdikiams duoti pankolio arbatos. Tikima, kad ji sumažina pilvo dieglius. Iš tiesų jokios naudos ji neturi, atvirkščiai – joje esančios medžiagos gali veikti kaip kancerogenai, todėl geriau nerizikuoti“, – pasakojo medikas.
Kokią pirmą košę duoti – didelio skirtumo nėra. Gali būti daržovių, gali būti grūdinė. Priklauso nuo to, ką labiau mėgsta šeima, kas ekologiškiau tuo laikotarpiu. Naują produktą specialistas rekomenduoja įvesti kas 1-2 savaites, kad jei atsirastų alergija, ją būtų lengviau pastebėti.
Mėsą gydytojas rekomenduoja pradėti duoti nuo 5-6 mėnesių. Žuvį – nuo 7 mėnesių, du kartus per savaitę. „Galima būtų ir dažniau, bet, deja, yra labai mažai tikimybė, kad gautumėte ekologišką žuvį. Prekybos centre renkantis žuvį, patarčiau imti pačią mažiausią. Ji bus mažiau savyje sukaupusi teršalų“, – sakė medikas. Vaikams jis nerekomenduoja vegetariškos, ar tuo labiau veganiškos mitybos. „Mėsa yra puikus geležies ir vitamino B12 šaltinis. Dėl šio vitamino trūkumo gali atsirasti negrįžtamų pažeidimų, todėl geriau nerizikuoti“, – teigė pašnekovas.
Kiaušinius jis rekomenduoja duoti nuo 6 mėnesių: pirmiau trynį, vėliau baltymą. Putpelės kiaušiniai jokių privalumų neturi, todėl nėra būtinybė. Pienas ir jo produktai rekomenduojami duoti pirmųjų metų pabaigoje. Varškė – kiek vėliau. Jogurtas – anksčiau.
Kalbėdamas apie riebalus ir aliejų, V. Urbonas išskyrė tris jų rūšis, kurios yra vertingiausios. Tai linų sėmenų, rapsų ir alyvuogių aliejai.
Grįždamas prie temos apie cukrų, gydytojas pasakojo, kad kūdikis gimsta su įgimtu saldumo pojūčiu, todėl kartais blogai valgantiems vaikams įdedama cukraus į maistą, bet tai išskirtiniai atvejai. „Nesu nusistatęs prieš cukrų. Neriboju jo vaikams. Per dieną jų smegenys sunaudoja labai daug gliukozės. Dėl to jie taip mėgsta valgyti ką nors saldžiai, nes smegenys gauna energiją iš gliukozės. Dėl to aklai drausti saldumynų nebūtina“, – teigė gydytojas.