Pasak gydytojos dietologės L. Barauskienės, tai, kuo maitinamas vaikas pirmaisiais gyvenimo metais, veikia ne tik jo augimą ir vystymąsi, bet taip pat turi įtakos vėlesnei jo sveikatai ir raidai, todėl šeimoje suformuotas valgymo režimas ir įpročiai – pagrindas visam gyvenimui, rašoma pranešime spaudai.
Vaikai vis dar vengia valgyti daržoves
Mitybos testas parodė, kad 70 proc. 1-2 metų amžiaus vaikai valgo mažai daržovių ir vaisių. Tik 13 proc. vaikų valgo daržoves ir vaisius 3-4 kartus per dieną. Daugiau nei pusė (62 proc.) vaikų daržoves ir vaisius valgo tik 1-2 kartus per dieną, o 14 proc. – tik 1-2 daržoves ar vaisius apskritai.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė pataria patiekti vaisius arba daržoves su kiekvienu valgymu: su pusryčiais, visais užkandžiais, pietumis ir vakariene.
„Daržovių ir vaisių rekomenduojama patiekti mažiausiai 5 porcijas per dieną, galima ir 7, ir 10, įskaitant riešutus ir sėklas. Norint, kad vaikai valgytų daržoves ar vaisius, jie turi būti nuplauti, supjaustyti taip, kad būtų patogu paimti ir padėti vaikams matomoje, pasiekiamoje vietoje. Nuo pat mažens vaikui reikėtų patiekti kiek įmanoma daugiau daržovių ir vaisių rūšių ir skonių. Lėkštė turi būti kuo spalvingesnė. Tėvai turi rodyti pavyzdį, o daržoves ir vaisius galima kartu auginti, skinti, pirkti ir gaminti“, – paprastais patarimais dalinasi dietologė.
Testas parodė, kad dauguma vaikų (66 proc.) užkandžiauja du-tris kartus – tai rekomenduojama dienos norma. Užkandžiams daugelis mėgaujasi vaisiais, būtent juos kaip pagrindinį užkandžio pasirinkimą nurodė 59 proc. Tačiau daržoves užkandžiams valgo tik 5,4 proc. vaikų, o trečdalis (32,4 proc.) užkandžiams mieliau valgo visų grūdo dalių trapučius, sausainius, keksiukus, sumuštinius, pieno produktus (pieną, kefyrą ar varškę, jogurtą su priedais).
Pasak dietologės L. Barauskienės, labai gerai užkandžio metu kartu su vaisiais arba daržovėmis valgyti ir pieno produktus. „Tai gali būti ir jogurtas, varškytė be pridėtinių priedų, pvz.: į varškę ar jogurtą galima įpjaustyti kokio nors vaisiaus. Taip pat pienas ar specialus pieno gėrimas gali būti puikus užkandis“, – teigia dietologė.
Geriausias gėrimas vaikams – vanduo, tačiau jo išgeriama per mažai
Pasak dietologės L. Barauskienės, vanduo yra pirmo pasirinkimo gėrimas, tačiau testas parodė, kad 76 proc. 1-2 metų amžiaus vaikų vandens geria per mažai – tik mažiau nei trečdalis vaikų (24 %) išgeria rekomenduojamą kiekį vandens per dieną – 500 ml ir daugiau.
„Jeigu vienerių metų vaikai dar geria motinos pieną arba specialaus pieno gėrimą, tai vyresniems vaikams vanduo turėtų būti pirmo pasirinkimo gėrimas. Nuo mažumės reikėtų pratinti gerti vandenį. Neduoti saldintų gėrimų, sulčių ar arbatų. Lietuvoje, deja, neturime įpročio gerti paprasto vandens, todėl reikia pratintis gerti vandenį ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiems“, – teigia dietologė L. Barauskienė.
Vaikas išrankus maistui? Kantrybės!
Dažnai tėvai skundžiasi, kad vaikas nevalgo vieno ar kito maisto produkto.
„Aptaclub“ mitybos testas parodė, kad Lietuvoje beveik trečdalis vaikų (28 proc.) yra išrankūs maistui ar bent jau tėvai taip mano. Nors kartais galbūt tiesiog pritrūksta kantrybės bandyti, pasiūlyti dar ir dar kartą. Dietologė pataria neskubėti „nurašyti“ produkto ar patiekalo kaip nemėgstamo.
„Galima siūlyti ir iki 20 kartų. Kaskart valgant rodyti pavyzdį, padrąsinti, kviesti paragauti naujo produkto, kai šalia yra ir žinomo, pažįstamo maisto. Jokiu būdu tėvai neturėtų versti valgyti! Ir vėl gi, pasikartosiu – kartu su vaiku planuoti, pirkti, gaminti patiekalus ir žaismingai patiekti“, – siūlo dietologė L. Barauskienė.
Mitybos testas parodė, kad labiausiai 1-2 metų amžiaus vaikai nemėgsta žuvies ir dažnai atsisako ją valgyti, taip atsakė beveik trečdalis tėvų. Grūdinių produktų ir bulvių vengia (20 proc.), mėsos ir daržovių (virš 15 proc.), o vandens (12 proc.). Taip teigia tėvai, tačiau iš tiesų 1-2 metų vaikai dar nežino, ar jie mėgsta, ar nemėgsta vieno ar kito maisto produkto, dažniausiai tai yra tėvų nuostatos, ypač jeigu jie tų produktų nemėgsta ar nevalgo patys. Todėl dietologė pataria nereikšti savo neigiamos nuomonės apie įvairius produktus ar patiekalus vaikui girdint.
Alergija maistui ar maisto netoleravimas – nėra dažna problema
Testo rezultatai parodė, kad 88 proc. vaikų nėra alergiški maisto produktams, tačiau trečdalis nurodžiusių, jog jų vaikai patiria nepageidaujamų reakcijų į maisto produktus, pažymėjo alergiją pieno produktams.
Pasak vaikų ligų gydytojos E. Nazimovienės, alergiją maisto produktui nustato gydytojas, remdamasis informacija apie vaiko simptomus ir ligos istoriją, išsiaiškinęs, kaip vaikui pasireiškė alergija maistui, gal jo organizmas netoleruoja kokių nors produktų, o gal yra kokia kita simptomų atsiradimo priežastis.
„Esama įvairių nepageidaujamų reakcijų į maisto produktus – tai alergija maistui ar maisto netoleravimas, pastaruoju metu vadinamas ir padidėjusiu jautrumu maistui. Simptomai dažniausiai paveikia odą, žarnyną ar kvėpavimo takus arba pasireiškia keliose iš šių vietų. Svarbu išsiaiškinti, ar mažylis šiuos simptomus patiria dėl maisto ir jeigu taip, kokie produktai juos sukelia,“ – teigia gydytoja E. Nazimovienė.
Daugeliui vaikų sunku susikaupti prie stalo
Gydytoja dietologė L. Barauskienė pataria skatinti dėmesingą, lėtą valgymą nuo pat mažens.
„Testą atlikę tėvai nurodė, kad jų 1-2 metų amžiaus vaikai valgymo metu sunkiai susikaupia: kartais sunku susikaupti valgymui 58 proc. vaikų, o beveik 20 proc. – visada. Tėvai yra mokytojai ir turėtų mokyti vaiką atkreipti dėmesį į tai, ką mes čia dabar darom, kaip tai darom, papasakoti/paklausti apie spalvas, leisti pauostyti, paliesti, jeigu norisi, paklausti apie skonį, ką jaučia burnytėje, pilvuke. Skatinti dėmesingą, lėtą valgymą. Mokinti naudotis stalo įrankiais, servetėlėmis. Neturėtų būti jokių dirgiklių – prietaisų, radijų, muzikų, knygučių ir pan. Prie stalo sėstis kartu visa šeima, bendrauti maloniomis temomis. Tačiau atminti, kad maži vaikai dar negali išsėdėti 30 min. ar valandos prie bendro stalo. Todėl, jiems pavalgius, galima leisti nueiti. Kuo vaikas bus vyresnis, tuo buvimą prie stalo kartu reikėtų ilginti“, – patarimais dalinasi gydytoja dietologė L. Barauskienė.
