– Papasakokite, kodėl pati nutarėte gimdyti vandenyje?
– Ši mintis atėjo besilaukiant pirmosios dukros. Nėštumo metu lankiau paskaitas pas Jurgą (Jurgą Švedienę), ji yra vandeninių gimdymų pradininkė Lietuvoje, tad per paskaitas gimdymą vandenyje ne sykį yra minėjusi kaip alternatyvą. Klausantis paskaitų darėsi įdomu, o kodėl gi nepabandžius pačiai? Ėmiau domėtis daugiau, ieškojausi literatūros, skaičiau, žiūrėjau dokumentinius filmus apie vandeninius gimdymus. Nors nežinojau kaip bus iš tiesų (ar gimdysiu vandeny ar ne), tačiau viduje tikėjau, kad tikrai bus etapas, kai išbandysiu vandenį. Man tai atrodė lengvesnis būdas vaikeliui ateiti į pasaulį, nei sausumoje ir ši mano hipotezė vėliau tik pasitvirtino! Kiekvienas mokslinis ir populiarusis straipsnis, kurį perskaičiau, kiekvienas filmas apie vandeninius gimdymus, jų naudą vaikeliui ir mamai tik grindė ir tvirtino. Taip pat pasąmonėje buvo likus glaudi sąsaja su vandeniu, juk vaikystėje ir paauglystėje iki 16 metų lankiau baseiną ir kūnas puikiai prisimena tą lengvumo ir plūduriavimo potyrį vandenyje. Jau kapsint paskutiniams mėnesiams, jaučiau, kaip gera kūnui ir mažyliui pasidarydavo, kai atsiduriu baseine. Pilvo įsitempimas atsileisdavo bematant, vaikelis savo judesiais tarsi parodydavo „och, vietos šiek tiek atsirado. Pagaliau!“
– Ar toks pasirinkimas pateisino jūsų lūkesčius? Ar viskas vyko sklandžiai?
– Su kaupu pranoko visus lūkesčius! Nežinau kaip kitoms moterims, tačiau aš po pirmojo gimdymo nieko nenorėjau keisti, viskas buvo tobula! Net tas faktas kad dukra keliavo ilgai ir lėtai į šią žemę. Man pačiai vanduo buvo didelis palengvinimas, tiek visų sąrėmių metu, tiek stangų metu. Sąrėmių metu, kai jau nebegalėdavau kęsti skausmo, sutarusi su pribuvėja, lipdavau į vandenį šiek tiek atsipalaiduoti ir pailsėti. Būtent poilsio ir jėgų kaupimui labiausiai padeda šiltas vanduo. Pirmi keli sąrėmiai būna daug lengvesni, taip pat vanduo kartais ir nuslopina sąrėmius, kiekvienai moteriai tai veikia labai skirtingai. Taip pat vandeny negalima būti per ilgai, tad po valandos ar dviejų tekdavo ropštis lauk. Tada laukdavo vėl perėjimas prie sausumos, t.y. keli sąrėmiai būdavo ypač skausmingi, o paskui priprasdavau. Ir taip iki finišo.
Labiausiai tokiam pasirinkimui motyvavo faktas, kad vaikeliui yra lengvesnė adaptacija tiek dėl temperatūros slenksčio (vandenyje vaikelis gimsta į panašios temperatūros vandenį dažniausiai apie 35-36 laipsnius, o sausumoje geriausiu atveju tai 22-23 laipsniai), tiek dėl slėgio (juk iš nesvarumo būsenos vaikelis atsiduria trauką turinčioje aplinkoje), taip pat dėl to, kad moters tarpvietės raumenys vandenyje labiau atsipalaiduoja ir stūmimo metu mažesnė galimybė plyšti. Tą patvirtina ir „International Waterbirth“ organizacija.
Todėl kai į pasaulį pradėjo belstis sūnus, o vėliau ir jauniausia dukrytė, žinojau, kad kažkurią gimdymo dalį praleisiu vandenyje. Nežinojau, kada gims mano vaikai t.y. ar dieną, ar paryčiais, ar naktį, nežinojau kokia bus jų gimties istorija, tačiau, kad jie atkeliaus į pasaulį per vandenį buvau garantuota beveik 100 proc. Aišku, palieku vietos force major situacijoms ir stengiuosi nebūti tiesmukai kategoriška ir nerekomenduoju tokioms būti būsimoms gimdyvėms.
Dar besilaukiant sūnaus parsisiunčiau specialų gimdymo baseiną. Mano visi gimdymai buvo sklandūs. Kiek lėtoki, vertinant pagal standartines gimdymo trukmės skales, tačiau sklandūs, po antrojo gimdymo supratau, kad mano kūno tokia konstitucija – gimdau lėtai, todėl, kad užtektų ištvermės, pasiruošiu visokių nemedikamentinių priemonių, kurios padeda ištverti gimdymą ir nepamesti galvos iš skausmo per sąrėmius. O vanduo yra vienas iš pagrindinių pagalbininkų padedantis pailsėti, švelninantis sąrėmių pojūtį.
– Kam galima, o kam nerekomenduojama gimdyti vandenyje?
– Pagal tarptautines akušerines rekomendacijas, gimdyti vandenyje gali visos sveikos ir žemos rizikos nėštumus turinčios moterys. Aišku geriausia apie tai yra šnekėtis su gimdymą priimsiančiu specialistu.
– Daugelis sako, kad gimdymas vandenyje yra ne toks skausmingas? Ar tai tiesa?
– Taip, kaip jau minėjau anksčiau, gimdymas vandenyje yra ne toks skausmingas. Jei moteris leidžia laiką baseine/vonioje per sąrėmius, tai sąrėmių pojūtis bus ne toks stiprus. Aišku, yra moterų, kurioms vanduo vietoj to, kad atpalaiduotų kūną ir palengvintų sąrėmių bangas, jas tik sustiprina ir tada jau tenka lipti lauk, nes pasirodo, vanduo ne jų stichija. Tačiau kalbant iš techninės pusės – prisiminkime fiziką: vandenyje kūnas tampa lengvesnis, raumenys atsipalaiduoja, vadinasi atsipalaiduoja ir dubens dugno raumenys. Niekas nesako, kad vaikelis turėtų iškristi, tačiau stangų metu plyšimo tikimybė sumažėja. Vaikeliui nauda irgi yra, mat jis gimsta į panašią aplinką tik didesnę erdvės prasme.
– Kokie yra dar privalumai gimdymo vandenyje?
– Toks pusiau juokingas, tačiau ir realus privalumas, kurį esu girdėjusi (o paskui ir pati supratau) iš kai kurių tėvų, kad kūdikis gimęs vandeny išsyk yra švarus ir nupraustas. Beje šį „privalumą“ išgirdau iš kelių tėčių.
– Ar Lietuvoje yra pakankamai akušerių, kurios yra apmokytos priimti gimdymą vandenyje?
– Kiekvienuose gimdymo namuose, kur yra gimdymo vonios, yra akušerės, gebančios priimti gimdymą vandenyje. Skirtumas yra ligoninės politika. Vienuose gimdymo namuose daugiau moterų pagimdo vandenyje, kituose gimdymo namuose tai tėra pavieniai atvejai. Dėl to natūraliai, ten kur mažiau moterų pagimdo vandenyje, akušerės dažniau primiršta įgūdžius, kaip priimtų gimdymą vandenyje ir vėliau vengia tokios praktikos.
– Kuo kūdikiui toks gimimo būdas yra geriau?
– Dar vienas ryškus pliusas gimstant vandeny – naujagimis nėra verčiamas įkvėpti. Juk paprastai sausumoje gimusiam kūdikiui išsyk yra užspaudžiama virkštelė, taip dėl susidariusio deguonies stygiaus kūdikis įkvepia, gimus vandeny, virkštelė nėra perspaudžiama išsyk, tad vaikelis įkvepia kada jam natūraliai ateina poreikis.
Ta pati tarptautinė vandenių gimdymų organizacija teigia, jog gimusių vandenyje naujagimių smegenys yra labiau aprūpinamos deguonimi, mat gimęs į šiltą aplinką mažylis neeikvoja deguonies kūno temperatūros išlaikymui, arba, kitaip tariant, adaptacijai. Kadangi jo kūnas yra tokios pat temperatūros vandeny kaip ir įsčiose, deguonis išsyk keliauja į smegenis. Taip pat dauguma tėvų, kurie savo vaikelių susilaukia vandeny, dar naujagimystės laikotarpiu pradeda mažylius pratinti prie vandens ir nardymo. Taip išlaikomas kvėpavimo sulaikymo refleksas iki kol vaikas sąmoningai išmoksta sulaikyti orą ir tada jau nardyti ima pats. Yra tekę matyti kaip baseine laisvai po vandeniu plaukia 6, 8, 12 mėnesių kūdikiai.
– Kokios rizikos yra gimdymo vandenyje?
– Daugelis mano, kad yra rizika, jog vaikelis gali užspringti ar paskęsti, tačiau tai nėra tiesa, kadangi žmonių naujagimiai kaip ir kiti žinduoliai (delfinai, banginiai) turi kvėpavimo sulaikymo refleksą ir jo dėka gali išbūti po vandeniu, taip pat tik ką gimęs mažylis visą reikiamą deguonį gauna per virkštelę.
Didžiausia rizika gali būti tokia, jog ilgai (virš kelių valandų) užsibuvus vandeny gali nuslopti gimdymo veikla, tad kaip ir minėjau anksčiau, svarbu yra sekti, kaip kinta gimdymo veikla, kai moteris įlipa į vandenį.