Kas tai yra?
Echoskopija yra ultragarsinis tyrimas, kurio metu mechaninės, negirdimos aukšto dažnio garso bangos sklinda per audinius, juose susigeria, išsisklaido arba nuo jų atsispindi, grįžta į echoskopo daviklį, kur yra apdorojamos specialios programinės įrangos, kuri sukuria vaizdą. Audinių sugerta garso bangų energija virsta šiluma arba sukelia mechaninį molekulių judėjimą. Ultragarsas yra plačiai naudojamas ne tik akušerijoje, bet ir kitose srityse ne tik medicinoje.
„Vaisiaus echoskopija visame pasaulyje yra atliekama jau apie 50 metų ir per tiek laiko dokumentuotų įrodymų, kad tai kenktų vaisiui, nėra. Tiesa, nėra įrodymų ir kad nekenkia, nes iš tikrųjų specialiai tam skirtų tyrimų atlikta nedaug, tie, kurie atlikti, naudoja skirtingas metodikas, aparatūrą ir vertina skirtingus rodiklius, o atlikti rimtą randomizuotą tyrimą būtų sudėtinga, mat kontrolinei moterų grupei ultragarsinis tyrimas per nėštumą nebūtų atliktas visai. Kadangi nėra tvirtų moksliškai pagrįstų įrodymų, palaikančių nei vieną, nei kitą pusę, o ultragarsinis tyrimas akušerijoje taikomas seniai ir plačiai, manoma, kad tai pakankamai saugi procedūra“, – teigė ginekologas T.Lūža.
Tai iš kur gi kilo tie mitai, neva ultragarso tyrimas kenkia vaisiui? Ultragarso bangos painiojamos su jonizuojančia rentgeno spinduliuote, todėl ir gali atsirasti mitas apie „švitinamą“ vaisių.
Anot ginekologo, procedūros metu skleidžiama mechaninė banga, kuri gali turėti dvejopą poveikį – šiluminį ir mechaninį. „Teoriškai ultragarsas veikia ląsteles molekuliniame lygmenyje ir jos šiek tiek sušyla. Tai terminis poveikis. Kitas – mechaninis: garso bangos, sklisdamos audiniuose, gali išsklaidyti molekules. Bet tai tik teorija, kuria remiantis, galima būtų sakyti, kad kuo embrionas mažesnis, tuo tas poveikis jo audinių ir ląstelių molekulėms gali būti didesnis. Bet mokslinių įrodymų apie žalą vaisiui, jo tolimesnei raidai po gimimo, nėra. Kaip kad nėra ir priešingų įrodymų. Vis tik rekomenduojama tai daryti tik tada, kai reikia ir tik tiek, kiek reikia. Nerekomenduoja ultragarsinį tyrimą atlikti vien dėl lyties išsiaiškinimo ar tos suvenyrinės nuotraukos, filmukų“, – sakė T.Lūža.
Jei viskas gerai, atliekamos dvi procedūros
Jei nėštumas yra sklandus, užtenka dviejų tyrimų ultragarsu. Pirmas daromas 11-14 nėštumo savaitę. „Šiuo laikotarpiu galime įtarti tam tikrus genetinius ir kitus raidos nukrypimus, vaisių skaičių, placentos padėtį, vaisiaus gyvybingumą ir kt.“, – pasakojo ginekologas. Antras ultragarso tyrimas atliekamas 18-20 savaitę. Šiuo laikotarpiu vaisius jau yra pakankamai paaugęs, visos organų sistemos daugmaž išsivysčiusios, patikslinama ar nėra raidos anomalijų, ar auga tolygiai, patikslinama placentos padėtis ir įvertinami kiti rodikliai. Jei yra kokios nors nėštumo anomalijos – kraujavimas, gimda per greitai arba per lėtai auga, problemos dėl vaisiaus ar vaisiaus vandenų, esant daugiavaisiam nėštumui ir kitoms priežastims – ultragarso tyrimų atliekama daugiau. „Tai, kad galime užbėgti įvykiams už akių, yra šiuolaikinės medicinos privalumai, todėl kartais ir gydytojams yra ramiau, kai ultragarso tyrimų atliekama daugiau. Kartais pamatome tai, ko nepamatytume, jei neatliktume. Ypač, jei moteris praeity patyrė kokių nors nelaimingų nutikimų, arba yra po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Bet, pagal rekomendacijas, didžiajai daugumai normalių nėštumų, turėtų pakakti dviejų ultragarsinių tyrimų“, – sakė medikas.
Anot jo, ultragarso tyrimas yra pakankamai tikslus tyrimas, bet viskas priklauso nuo tam tikrų parametrų – aparato kokybės, specialisto įgūdžių, moters kūno ypatumų, vaisiaus padėties. „Idealiu atveju, jei moteris yra liekna, jos audiniai gerai atspindi ultragarso spindulius, ultragarso aparatas yra naujausias ir geriausias, tada vaizdas bus kokybiškas ir aiškus. Ir atvirkščiai – dažniausiai stambesnio sudėjimo moterims, kurių audiniai labiau sugeria ultragarso bangas, o jeigu dar tiriame su senu aparatu – vaizdų kokybė yra gerokai prastesnė“, – teigė T.Lūža.
Kiek saugūs kiti kūno skenavimai?
Pasak ginekologo, nėščiosios neturėtų baimintis kitų kūno skenavimų, kurie nesusiję su medicina, tarkime, oro uoste. „Visos patikros oro uostose yra saugios. Kaip skelbiama, ten nėra didelės spinduliuotės. Bet įdomus faktas yra tas, kad, tarkime, septynių valandų skrydis lėktuvu, pagal savo radioaktyvios spinduliuotės kiekį iš kosmoso atitinka vienos krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos sukeliamą spinduliuotę. Bet apie tai daugelis nesusimąsto“, – pasakojo gydytojas. Nėra įrodymų, kad tai sukeltų labai didelį neigiamą poveikį vaisiui, kita vertus, reta nėščioji dažnai skraido tokius atstumus nėštumo metu.
Jei vis tik nėštumo metu prireikia atlikti tam tikrus kūno skenavimus, gydytojas pataria dėl to labai nesijaudinti. „Tyrimai neturėtų būti atlikti be reikalo, todėl juos skiria tik gydytojas esant tam tikroms indikacijoms. Jei, tarkime, įtariamas plaučių uždegimas, krūtinės ląstos rentgenas yra pakankamai saugi procedūra, leidžianti patikslinti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą. Be abejo, ji neturėtų būti atliekama be reikalo. Jei reikia daryti žandikaulio rentgeną, vėl gi – nieko pavojingo. Rizikingiausias būtų rentgeno tyrimas pilvo srityje, nes radioaktyvi spinduliuotė tiesiogiai galėtų paveikti vaisių“, – svarstė medikas.
Didesnė rizika ir platesni apribojimai yra taikomi ir kompiuterinei tomografijai. Pakankamai saugus tyrimas nėštumo metu yra magnetinio rezonanso tomografija. „Esant indikacijoms magnetinio rezonanso tomografija yra pirmo pasirinkimo tyrimas nėštumo metu. Jokiu būdu nerekomenduojamas magnetinio rezonanso tyrimas su gadolinio turinčiomis kontrastinėmis medžiagomis, nes įrodytas jo žalingas poveikis vaisiui “, – pasakojo T.Lūža.
Svarbiausia suprasti, kad kiekvienas tyrimas medicinoje turi turėti savo indikacijas ir pagrindimą, nereiktų tyrimų atlikti be reikalo ir dėl smalsumo, o jeigu yra rimtos indikacijos ir sudėtinga situacija ultragarsinis tyrimas gali būti atliekamas ir keletą kartų per dieną siekiant įvertinti ir intensyviai sekti vaisiaus būklę.
