– Pradėkime nuo skaičių: kiek Lietuvoje yra aktuali vyrų nevaisingumo tema, gal žinoma statistika: kiek dėl negalėjimo susilaukti vaikų, yra dėl vyro bėdų?
– Apmaudu, bet apie tai neturime tikslių duomenų. Kita vertus, nemanau, kad jie turėtų ypatingai skirti nuo Vakarų Europos. Vidutiniškai apie 10-15 proc. porų yra nevaisingos, bet priežastys tarp vyrų ir moterų pasiskirsto maždaug po lygiai. Anksčiau buvo klaidingas manymas, kad didžioji dalis bėdų yra dėl moters, bet pasirodo, kad dėl to yra ir vyrų kaltė.
– Kiek procentų priežasčių yra pagydoma?
– Sunku pasakyti. Apie 30-40 proc. vyrų nevaisingumo priežasčių yra idiopatinės kilmės, tai reiškia, kad mes objektyviai nenustatome nei kraujo, nei hormoninių ar genetinių pokyčių bei tam tikrų urologinių problemų. Apie 10-15 proc. gali būti dėl sėklidės kraujagyslių patologijų, varikocelės, įgimtų ligų. Dar viena dažna priežastis – įvairios onkologinės ligos, dėl kurių gydymo atsiranda nevaisingumas. Taip pat įtaką gali daryti sėklidžių navikai. Didžioji dalis rimtesnių vaisingumo sutrikimų susiję su tuo, kai spermoje visai nerandama spermatozoidų. Tokiai šeimai padėti natūraliai susilaukti vaikų yra sudėtinga, bet, kalbant apie pagalbinį apvaisinimą, didžiąją dalimi tai būna pasiteisinęs sprendimas. Urologo vaidmuo čia yra padėti išgauti spermatozoidų iš sėklidžių ir juos pateikti embriologams, kad būtų panaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūrai.
Dar viena nevaisingumo priežastis, kuri yra dažna Vakarų pasaulyje, vazektomija. Ji atliekama vyrams, o paskui jie pakeičia savo nuomonę, nori turėti vaikų. Bandome atstatyti praeinamumą, bet kuo ilgesnis laikas praeina nuo procedūros, tuo sunkiau latakų vientisumą atstatyti.
– O kas yra taip vadinama „nekokybiška sperma“?
– Nevaisingumas poroje yra įtariamas tada, kada pora, turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja per metus. Daugiau nei pusė porų turėtų pastoti per 6 moters ciklus. Lieka apie 15-20 proc. porų, kurios negali susilaukti vaikų. Iš jų per antrus metus dar pastoja apie pusė. Ir lieka apie 10 proc., kurie negali pastoti. Tada tiriami abu partneriai. Nekokybiška sperma yra toks bendrinis terminas, kuris apibūdina pokyčius spermoje. Pasaulio sveikatos organizacijos yra nustatyti tam tikri spermos vertinimo kriterijai: tūris, spermatozoidų kiekis, kuris gali svyruoti. Norma yra laikoma 15 milijonų mililitre ir daugiau. Taip pat dar yra vertinamas jų judrumas, jų morfologiniai pokyčiai. Visa tai gali sukelti įvairūs aplinkos faktoriai: stresas, antsvoris. Esant didesnei kūno masei, gali būti mažesnis testosterono kiekis. Manoma, kad sumažinus kūno masės indeksą, gali pagerėti spermos kokybė. Fizinis krūvis galėtų teigiamai veikti spermos kokybę. Kita vertus, per dideli fiziniai krūviai gali turėti ir neigiamos įtakos.
– Ar galima sakyti, kad vyrų nevaisingumą dažniau lemia aplinkos veiksniai, o ne įgimtos problemos?
– Yra ir tam tikri genetiniai veiksniai. Dažniausiai tai yra Kleinfelterio sindromas, Y chromosomos mikrodelecijos, kurios iš anksto gali apspręsti vaisingumo sutrikimą. Taip pat yra įvairūs hormoniniai pokyčiai, sumažėjusi lytinių hormonų gamyba, šie veiksniai yra įgimti, jie nulemia ryškius spermos pokyčius. Kai nerandame spermatozoidų spermoje, dažniausiai būna dvi priežastys: arba būna sutrikusi jų gamyba, arba dėl kokių nors priežasčių spermatozoidai nepatenka į spermą ejakuliacijos metu, nors yra sėkmingai gaminami sėklidėse. Viena iš priežasčių, jau minėta, vazektomija, lytiškai plintančios ligos, chirurginės procedūros, traumos, uždegiminės ligos, tokios kaip kiaulytė, ankstyvame amžiuje. Dar viena dažna įgimta priežastis – kai gimusiam kūdikiui yra nenusileidusi sėklidė. Arba ji nusileidžia vėliau, arba chirurgiškai sutvarkoma ankstyvame amžiuje. Jei ši procedūra neatliekama laiku, gali būti gana reikšminga nevaisingumo priežastis.
– Kada vyrų vaisingumas pradeda mažėti? Ar yra vyrų biologinis amžius?
– Vyrai gal dėl šio dalyko yra laimingesni, nors pastebimos įdomios tendencijos. Buvo atlikta vokiečių studija, kuri parodė, kad dabar amžius, kuriame pacientai kreipiasi į gydytoją dėl nevaisingumo, didėja. Ši problema tampa aktuali vis vyresniame amžiuje. Jei 1980-tais metais kreipdavosi 25-27 metų vyrai, šiandien kreipiasi 35 metų. O kalbant apie vyrų biologinį amžių, reikia pasakyti, kad su amžiumi testosterono kiekis mažėja. Kasmet po 1-1,5 proc. Tai siejama ir su spermos pokyčiais. Kita vertus, vyrai gali būti vaisingi iki labai garbaus amžiaus.
– Kažkada kalbėta apie sauskelnes, aptemptas kelnes, kad šie dalykai turi įtakos vyrų vaisingumui. Tai mitai ar tiesa?
– Labai sunku apie tai kalbėti, nes rimtų tyrimų ypač dėl sauskelnių tikrai nėra. Tas nėra nei patvirtinta, nei paneigta. Kas yra tikrai žinoma, kad temperatūros pokytis gali turėti įtakos nevaisingumui. Padidėjusi temperatūra gali pabloginti spermos kokybę. Todėl ar vyrai nešios „bokserius“, ar aptemptas kelnaites – skirtumas gali būti. Kita vertus, tai tik pavienės studijos, kurios yra kritikuojamos. Sudėtinga įvertinti. Aš asmeniškai labai kritiškai vertinčiau tokį požiūrį.
– Ar susiduriate su nuomone, kad vyrams apie savo nevaisingumą neva gėda kalbėti, gėda tikrintis?
– Kaip bebūtų, pirmoji, kuri kreipiasi, dažniausiai būna moteris. Tačiau šiuo metu ginekologai konsultuoja dėl nevaisingumo porą ir vyras siunčiamas lygiagrečiai pas urologą. Todėl bent jau medikų požiūriu yra lygiavertis. Bet aš neišskirčiau nei vyrų, nei moterų, ši tema abiem jautri. Kalbėti apie tai viešai nejauku ir nedrąsu, nes tai asmeniškas reikalas. Vyrai vienareikšmiškai jaučia diskomfortą, žinodami šią problemą. Kita vertus, nebūtinai negalėdami pastoti natūraliai, vyrai negali turėti vaikų poroje. Tas diskomfortas gali būti kompensuotas pagalbinio apvaisinimo procedūra.
