Ilsėtis. Jei galvojate, kad neturite laiko ilsėtis, nes vyresnėlis dar tik pradėjo vaikščioti, visur lipa, jūs nenorit jo nešioti, kelti, greit pavargstat, patikėkite – dabar puikus laikas ilsėtis.
Kiek įmanoma daugiau paruošti vyresnėlį:
- Pratinti prie vaikų, mažų vaikučių, pasakoti, kad ir jis greit turės tokį mažiuką namuose, kad bus didysis brolis ar sesė ir mamai labai reikės pagalbos prižiūrint naujagimį.
- Jei planuojate gimus mažyliui iškraustyti iš savo lovos / lovytės / į kitą kambarį, padarykite tai kuo greičiau, kad visi turėtumėte laiko priprasti. Mes pasirinkome perkraustymą į kitą kambarį ir nors naktį vienas kitą visai neblogai girdi, vis tiek truputį ramiau miega.
- Pripratinti savarankiškai valgyti.
- Išmokyti savarankiškai lipti laiptais (jei tenka susidurti su laiptais name ar laiptinėje).
- Pripratinti savarankiškai pažaisti ar kažką paveikti. Mūsų pirmagimis iki metų vienas nieko neveikdavo, su juo visad žaisdavome mes, kaip pastojau, savaime gavosi, kad teko priprasti žaisti vienam, nes nuolat norėdavau miego kaip meškutė žiemą, tad žaidimus organizuodavau lovoj arba šalia jos ir vis užmigdavau, įkalbėjus jį pažaisti savarankiškai.
- Jei supate migdant, reikėtų nuo to taip pat atpratinti, kad būtų paprasčiau. Seniau visad tokiu būdu migdžiau, į nėštumo pabaigą išmokom kartu atsigulę užmigti, dabar visaip būna, kai galiu ir kai jis paparšo pasupu, jei negaliu, susitariam, kad atsigultų šalia ir tada taip užmiega, bet šiaip man visai faina pasupti, kartais net krizena kaip džiaugiasi, kad gali ateit pas mane.
- Jei planuojate naudotis auklės paslaugomis, pasisamdykite ją ir pripratinkite vaiką likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki mažylio gimimo (psichologai rekomenduoja pasistengti, kad dideli stresai / pasikeitimai nebūtų dažniau nei kas du mėn., per tokį laiką vaikas pripranta, adaptuojasi).
Dalykai, kurių nepadariau, bet dabar bandyčiau padaryti:
- Atpratinčiau nuo čiulptuko. Aš šito fakto nesureikšminau, nes atrodė, kad čiulptukas nėra labai svarbus, kartais imdavo, bet jei nebūdavo po ranka, problemos nedarydavo. Vakare kartais be jo ir užmigdavo, o dieną išvis nereikalingas daiktas, pasiimdavo tik retkarčiais. Dabar nepaleidžia nei iš akių, nei iš dantų, tik baigia valgyti iškart čiulptuką į dantis, net įsikandęs jį laiko kai pvz. juokiasi, kalba… Sakyčiau, dabar labai trukdo ir vaizdą gadina, bet mažyliui reikia, o vyresnėliui dar labiau.
- Visiškai atpratinčiau nuo sauskelnių. Mes naudojom puoduką jau nuo 7 mėn. Pakankamai neblogai ir naktį reikalus į jį padarydavom, ir dieną sauskelnių jau visai nedaug sunaudodavome, kartais būdavo visai sausų dienų. Gimus broliui kelis mėnesius visai nesiprašė „ant puoduko“, o jei įkalbini ir pasodini, tai niekada nieko nepadaro kol sėdi, atsistojęs – iškart į sauskelnes atlieka reikalus. Praėjus 5 mėn., jau susitariam, kad atsisėstų ir padarytų, bet pats vis tiek dar nesiprašo.
- Pripratinti vyrą daugiau leisti laiko su vyresnėliu (ne tik žaisti, bet paruošti iki tokio lygio, kad galėtų, reikalui esant, išgyventi dviese).
Dalykai, kuriuos dariau, bet nedaryčiau:
- Atostogos. Pavargau labai, gal todėl, kad joms laiko liko tik paskutinį mėnesį. Tiesiog anksčiau nesigavo.
- Nebesinervinčiau ir nespręsčiau mintyse problemų, kurių dar nėra. Bent jau kol kas nė vienas dalykas, kurių bijojau (pvz. vyresnėlio pavydas) nepasitvirtino.
Sklandaus laukimo.
Auginu pametinukus - tai du pametinukus Luką ir Tadą auginančios Kristinos tinklaraštis, kuriame ji dalijasi savo patirtimi ir atradimais bei stengiasi padėti šeimoms, kurios planuoja pametinukus arba jau augina juos.
