Nusprendę neturėti vaikų tam turi daugybę priežasčių: mūsų gyvenimas tobulas – draugai mums pavydi

„Kada jau vaikai?“ „Dar neplanuojat?“ Be jokių skrupulų šiuos klausimus Aistei vos ištekėjus ėmė uždavinėti ne tik artimi giminės, draugai, bet ir ne taip artimai bendraujantys bendradarbiai. Savo istorija anonimiškai pasidalinti sutikusi moteris (todėl jos vardas pakeistas) pastebėjo, kad su metais šie klausimai vis retėjo. Aistė su vyru susituokę jau dešimt metų, bet vaikų neturi. „Beveik esu tikra, kad už mūsų nugarų dabar daug kas tiesiog galvoja, jog mudu paprasčiausiai negalime turėti vaikų. Kad jų nenorim, nesakėm niekam“, – pasakojo ji.

Apie tai, kad galima susipainioti nevaisingumo statistikoje, užsiminė ir VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė. Jos teigimu, jei būtų surengta apklausa, paaiškėtų, kad moterys nebenori turėti vaikų. 
„Pavyzdžiui, Prancūzijoje darytas tyrimas atskleidė, kad moterų, norinčių turėti vaikų, sumažėjo 40 procentų. Svarstant pagalbinio apvaisinimo įstatymą buvo manoma, kad yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir tikima, kad visos jos supuls į klinikas, – pasidalijo ji. – Tačiau tai tiesiog iš piršto laužti skaičiai, be to, niekas nepaskaičiavo, kiek moterų tiesiog nenori turėti vaikų, todėl labai nustebino, kad pagalbos pastojant kreipiasi vos keli šimtai porų.“

Ilgą laiką žmonių klausimai apie vaikus Aistę glumino, ji nežinojo, kaip elgtis – ar pulti atvirai pasipasakoti, ar grubiai atšauti „ne tavo reikalas“, o gal išvis nereaguoti.