Istorija dalijasi Neitano mama Gabija Patricija Popaitė.
Nėštumas nuo pat pradžių atrodė paprastas ir lengvas. Savijauta buvo labai gera, mažylis buvo labai lauktas ir jokių komplikacijų tikrai nejaučiau. Kai lankydavausi pas gydytojus, jie taip pat patvirtindavo, kad viskas yra gerai, visi tyrimai buvo puikūs.
Deja, būdama šeštą mėnesį nėščia netikėtai pasijutau blogai. Maniau, kad pervargau, tačiau naktį prasidėjo kraujavimas... Pati išsikviečiau greitąją pagalbą, ir medikų buvau nuvežta į Tauragės ligoninę. Deja, Tauragės ligoninė neturi sąlygų priimti ankstukus. Greitosios pagalbos automobiliu išskubėjome į Kauno klinikas. Kodėl prasidėjo priešlaikinis gimdymas, niekas tiksliai negali pasakyti.
Po gimimo su Neitanu ligoninėje praleidome 125 dienas. Vos 4 dieną po gimimo sūnui atlikta pirmoji operacija, po kurios mažyliui suformavo ileostoma. Su ja gyventa beveik metus.
Grįžus namo, net ir prabėgus keliems mėnesiams, iš širdies vis dar nebuvo dingę jausmai, kuriuos teko išgyventi, matant savo sūnaus kovą už gyvenimą. Dabar Neitanas vis dar toks pat kovotojas, kaip ir pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais – jis labai stengiasi išmokti vaikščioti, pats valgyti, jam tai puikiai sekasi!
Nors vos vienerių, Neitanas labai judrus, moka gražiai ir aiškiai pasakyti kelis žodžius. Labai greitai išmoksta viską atkartoti, o ypač grimasas. Neitanui labai patinka žmonių dėmesys, jis puikus visų draugas.
Kitiems ankstukų tėveliams noriu palinkėti – reikia tikėti savo mažyliais. Tas tikėjimas, kiekvienas apsilankymas, kengūravimas juos skatina pasveikti ir tikėti, kad jie greičiau galės važiuoti namo.
Padėkite ankstukams aukodami.
