– Pradėkime nuo to, kada rekomenduojama planuoti antrą nėštumą, kalbant apie fizinį moters kūno atsistatymą?
– Tai yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo daugybės faktorių. Jei vadovausime Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, tarpas tarp gimdymo ir kito nėštumo turėtų būti nuo 18 iki 60 mėnesių. Tai yra nuo pusantrų iki penkerių metų. Konkrečiu atveju, viskas labai priklauso nuo to, kaip praėjo pats nėštumas, gimdymas, ar buvo komplikacijų, kiek moteris žindė krūtimi ar buvo darytas Cezario pjūvis. Po jo, pakartotinis nėštumas tikrai neturėtų būti anksčiau nei po pusantrų metų, kad būtų saugu pagimdyti natūraliais gimdymo takais.
Kad ir kaip bebūtų, nėštumas ir gimdymas moters organizmą išsekina, tačiau jei moteris jaučiasi gerai ir nori kuo mažesnio amžiaus skirtumo tarp vaikų, negalime priversti jos nepastoti. Kiek kitokia situacija yra vyresnio amžiaus moterims, kai kyla klausimas, ar dėl amžiaus po pusantrų metų moteris apskritai galės pastoti. Atsižvelgus į šiuos įvairius aspektus, labai individualu, koks geriausias laikas vėl pastoti.
– Kuo antras nėštumas gali skirtis nuo pirmojo: pykinimas – stipresnis, silpnesnis; pojūčiai; vaiko judesiai; pilvo forma; svoris ir t.t.
– Ar pirmas, ar dešimtas nėštumas, kiekvienas būna kitoks. Nebūtinai lengvesnis ar sunkesnis. Kiek tenka bendrauti su moterimis, dažnai pastebime, kad kiekvienas nėštumas yra skirtingas. Iš tiesų vaisiaus judesius pakartotinai gimdysiančios moterys pajunta anksčiau. Jos jau žino, kaip judesiai turi atrodyti, kaip juntami, žino, ko tikėtis ir laukti. Dar vienas skirtumas – anksčiau pasimato pilvukas, nes pilvo raumenys jau nebūna tokie tvirti, kokie buvo iki pirmojo nėštumo. Bet tai nereiškia, kad gimda ar pilvas greičiau auga. Taip yra dėl pilvo raumenų tonuso pasikeitimo. Dėl pykinimo ir vėmimo tokių rimtų pastebėjimų nėra. Jei pykino vieną nėštumą, didelė tikimybė, kad pykins ir per antrąjį.
– O kaip dėl gimdymo? Kuo pakartotinis gimdymas bus kitoks?
– Yra tokia tendencija, kad antras gimdymas yra lengvesnis. Psichologiškai moteris jaučiasi tvirčiau, žino, ko laukti, ko tikėtis. Daugiau turi žinių ir patirties. Kita vertus, jei pirmą kartą buvo negatyvi patirtis, gali dar labiau bijoti ir nerimauti. Pats gimdymas yra greitesnis dėl gimdos kaklelio vėrimosi ypatumų. Pirmą kartą gimdančioms moterims gimdos kaklelis iš pradžių trumpėja, paskui veriasi, o pakartotinai – įr trumpėja, ir veriasi tuo pačiu metu. Dėl to net keleta valandų sutrumpėja pirmasis gimdymo periodas. Antras gimdymo periodas – taip pat dažniausiai skiriasi. Pirmą kartą gimdančioms moterims jis užtrunka iki 3 valandų, pakartotinai – trumpiau, dažniausiai iki valandos. Skausmo pojūtis irgi yra labai individualus ir priklauso nuo prieš tai buvusio gimdymo patirčių. Jei buvo daug skausmo, be abejo, moteris iškart norės nuskausminamųjų. Dažniausiai kadangi antras gimdymas yra trumpesnis ir moterys jau žino ko tikėtis, tai ir skausmas atrodo mažesnis.
– Jei pirmasis nėštumas baigėsi Cezario pjūviu, ar antras kartas gali baigtis gimdymu natūraliais takais?
– Taip. Be abejo, viskas priklauso nuo Cezario operacijos priežasčių. Jei tai nesusiję su anatominiais faktoriais ar mamos ligomis, tuomet yra labai didelė tikimybė, kad antras gimdymas sėkmingai pavyks natūraliais gimdymo takais. Po vieno Cezario pjūvio yra pakankamai saugu gimdyti natūraliai ir net daugiau kaip 50 proc. moterų pasiseka tai padaryti.
– O kaip dėl atsistatymo po gimdymo, ar jis bus lengvesnis?
– Po antro ir daugiau gimdymo, maitinant kūdikį ir besitraukiant gimdai, kankina didesni pilvo skausmai, nes stipriau traukiasi gimda. Tolimesnis organizmo atsistatymas nepriklauso nuo to ar tai pirmas, ar antras gimdymas, atsistatymas labiau priklauso nuo to, ar spėjo moters organizmas atsistatyti po prieš tai buvusių nėštumų ir gimdymų.
– Kaip dėl žindymo: jei pirmuoju atveju moteris turėjo bėdų dėl žindymo, ar su antru vaikučiu ši situacija kartosis?
– Fiziologiškai pieno gamyba ir pats maitinimas daug lengviau vyksta po pakartotinio gimdymo, nes moteris jau žino, kaip tą daryti, ką daryti, jei vaikas neima krūties ir pan. Yra dalis moterų, kurios negali ar nenori žindyti, bet aš patarčiau kaskart į žindymą pažvelgti iš naujo: tai, kas buvo po pirmo nėštumo, buvo, o dabar galima vėl bandyti, konsultuotis su savo gydytoju, akušere, žindymo specialistais – ir maitinti krūtimi savo naujagimį tikrai pavyks.
– Gal yra koks nors skaičius, kiek gimdymų moteriai per gyvenimą geriausia turėti?
– Tokio skaičiaus nėra. Jei pažiūrėsime, kaip būdavo prieš šimtus-tūkstančius metų, moterys tiesiog neturėdavo mėnesinių, nes jos arba būdavo nėščios, arba žindydavo. Mėnesinės yra tarsi šalutinis produktas, rodantis, kad moteris nesilaukia. Šiais laikais moterys be abejo neturėtų vien gimdyti, svarbu ir socialinis gyvenimas, karjera. Lietuvoje šiuo metu demografinė padėtis yra gana prasta, gimdymų mažėja, ypač regionuose, tad norėčiau, naudojantis proga, paskatinti moteris gimdyti ir padėti pagerinti Lietuvos demografinę padėtį.
– Ar tiesa, kad gimdymai išsekina moters organizmą? Kad kaskart atsistatyti yra vis sunkiau?
– Nebūtinai. Žiūrėkite, yra moterų, kurios turi tris, penkis ar daugiau vaikų ir geba rūpintis tiek jais, tiek savimi, tiek šeima, tiek savo karjera. Įrodyta, kad gana svarbus kiaušidžių vėžio tikimybę mažinantis faktorius yra gimdymų skaičius ir natūralus kūdikio maitinimas krūtimi po jų. Deja, bet kuo daugiau gimdymų, tuo didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Taigi ir vienur, ir kitur yra savų privalumų bei trūkumų.
