Tinklalapis babygaga.com pateikė 6 klausimus, kuriuos turėtumėte užduoti savo partneriui, prieš susilaukdami vaikų.
Ar judu sieja bendra vizija?
Ar apskritai svarstėte galimybę turėti kūdikį? Galbūt kuris nors vienas vaikų nori, bet kitas – ne? Atsakymas į šį esminį klausimą tiktai atrodo elementarus. Deja, tai, ką vieni laiko savaime suprantamu dalyku, kitiems gali būti nepriimtina. Troškimas turėti kūdikį taip stipriai užprogramuotais kai kurių žmonių sąmonėje, kad jie nepajėgia įsivaizduoti, kaip būtų galima praleisti šansą perduoti savus genus naujai gyvybei. Vis dėlto tiems, kurie bazuojasi priešingoje stovykloje, noras keisti sauskelnes ir nemiegoti naktimis gali būti suvis nesuprantamas.
Jei partneris sako esąs tvirtai apsisprendęs neturėti vaikų ir net po begalės diskusijų nenori leistis į kalbas nei apie kūdikio pradėjimą, nei apie įsivaikinimą, judu tikrai nesate pasiruošę turėti vaikų. Deja, tokia padėtis gali ir nepasikeisti.
Ar sutariate dėl tikslų ir terminų?
Jūs gal ir nusiteikusi kuo greičiau susilaukti atžalų, tačiau jūsų partneris skubėti nelinkęs. Jeigu pirmiausia jis norėto palypėti karjeros laiptais ir porą–trejetą artimiausių metų paskirti grynai darbui arba atsakančiai paturistauti aplankant kuo daugiau šalių, veikiausiai jums dar neatėjo metas susilaukti kūdikio. Nors bendras poros gyvenimas neįmanomas be kompromisų, todėl norėtumėte manyti, kad nesutarimai dėl laiko nėra lemiami, jie, šiaip ar taip, reikšmingi. Taigi, jeigu nesugebate susitarti dėl to, kada turėtų įvykti šeimos pagausėjimas, bent jau kol kas nesate pasirengę vaikams.
Ar abejojate, kad liksite drauge visą gyvenimą?
Esate linkę išsisukti nuo atsakymo į klausimą dėl bendros ateities? Tvirtai nežinote, ar po metų vis dar būsite drauge? Galbūt iš pokalbio su partneriu matyti, kad neturite bendros vizijos ir supratimo, kur link keliaujate kaip pora? Jeigu kamuoja tokio pobūdžio abejonės, jei nuogąstaujate, kad galite ir išsiskirti, su vaikais patartina dar palūkėti.
Ar pavyksta drauge priimti su finansais susijusius sprendimus?
Nori nenori, tenka pripažinti, kad vaikų auginimas neatsiejamas nuo papildomų, neretai nemenkų, išlaidų. Mokėti tenka už begalę dalykų, pradedant sauskelnėmis bei aukle ir baigiant įvairiais būreliais bei vasaros stovyklomis. Todėl jei neišeina drauge susėdus aptarti finansinių reikalų, t. y. sudaryti bendro biudžeto, jeigu nesugebate numatyti, kaip taupyti, mažiau išleisti, arba jei jus, švelniai tariant, glumina partnerio pinigų leidimo įpročiai, be to, akivaizdu, kad jis nesiruošia pakeisti sau priimtinos strategijos, vaikų turėti dar ne metas. Gimus kūdikiui, teks daug ko atsisakyti. Pirmiausia, aišku, prabangos dalykų, taip pat galbūt mėgstamų užsiėmimų. Jei net dabar kyla kivirčų dėl visko, kas susiję su pinigais, vaikų atsiradimas tik dar labiau komplikuos padėtį.
Ar visada pavyksta pasidalyti pareigas?
Be paliovos diskutuojate, kas už ką namuose atsakingas? Jeigu dėl to, kad kuris nors iš jūsų nesugeba atlikti savo pareigų, nesiliauja barniai, apie vaikus negali būti nė kalbos. Kūdikio priežiūra neatsiejama nuo įsipareigojimų, o juos prisiimti ir pasiskirstyti įmanoma tik tada, jeigu pora veikia kaip komanda. Galima paminėti kad ir tokius darbus kaip sauskelnių keitimas, kūdikio raminimas naktimis ir ėjimas apsipirkti, kad taptų aišku, jog gimus kūdikiui veiklos tikrai nestinga, todėl neišvengiamai teks susitarti, kuris turės atlikti konkrečias užduotis. Jei jau dabar nesugebate pasidalyti pareigų, vaiko gimimas viską tik dar labiau sujauks.
Gal vis dažniau atrodo, kad dėl nieko nesutariate?
Jei barniai tapo nuolatiniu jūsų ir partnerio bendro gyvenimo leitmotyvu, atminkite, kad kūdikio atsiradimas gali pagerinti tik puikius santykius, o griūvančių tikrai nepataisys. Todėl jei tenka pripažinti, kad nesutariate spręsdami kone visas iškylančias problemas, vaikams jūs, žinoma, nepasirengę.
