Dabar vyras turi galimybę dalyvauti gimdyme ir palaikyti savo moterį sudėtingu ir kartu labai ypatingu momentu. Tačiau ši galimybė sukelia nemažai diskusijų – dalyvauti ar ne, kuo vyras gali prisidėti ir padėti moteriai, kam to reikia?
Tikros istorijos
Aurelija (34 metai). Moteris pasakoja, kad kai klausdavo vyro ar jis norėtų dalyvauti gimdyme, jis vis atsakydavo, kad kaip ji pasakys, taip ir bus. Tačiau moteris sako, kad nenorėjusi nei jo versti, nei spręsti už jį. „Man tas jo atsakymas labai nepatikdavo, nes norėjau, kad norėtų pats“, – sako Aurelija.
Nėštumas – geras laikas pasiruošti būsimiems įvykiams ir permainoms. Tad laikui bėgant pora turi galimybę apsitarti, išsiaiškinti įvairius klausimus. „Mes kartu lankėme daug visokių kursų. Ir vieni buvo labai paveikūs, po jų tiesiog savaime neliko klausimų ar vyras dalyvaus, ar ne“, – sako Aurelija. „Jis apsisprendė dalyvauti“.
Aurelija pasakoja, kad jie visą laiką buvo kartu. Nebuvo jokių persigalvojimų. „Tada supratau, kaip man žiauriai reikėjo, kad šalia būtų savas žmogus. O vyras išliko toks ramus ramus ir tik vėliau sužinojau, kad jis labai jaudinosi ir išgyveno dėl manęs“, – pasakoja moteris.
Po to vyras Aurelijai sakė, kad dabar jau neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. „Aš pirmas pamačiau savo vaiką!“, – neslėpė pasididžiavimo vyras.
Moteris taip pat pastebi, kad po gimdymo vyras pradėjo kiek kitaip į ją žiūrėti. „Buvo kažkoks lūžis artumo ir supratimo prasme. Jis visąlaik per gimdymą buvo šalia ir tai mus tik dar labiau suartino“, – sako Aurelija.
Kristina (38 metai). Šios moters istorija ir požiūris kiek kitokie. Ji nenorėjo, kad vyras dalyvautų gimdyme. Moteris sako, kad vyras tuo momentu (kai vaikas užgimsta, red. pastaba) nereikalingas. Pirmąjį vaiką pagimdžiusi be vyro, ji antrajame gimdyme nenorėjo vyro šalia. Kadangi vyras priešingai, norėjo dalyvauti, sutuoktiniai sutarė, kad jis dalyvaus tik pirmajame etape. „Per sąrėmius, tai taip, padėjo juos išbūti. Bet vėliau norėjau, kad jis išeitų“, – pasakoja moteris. „Tiesiog man norėjosi gimdyti vienai, tik su medikais. Jau vėliau vyrą pakvietė, kad vaikutį pamatytų“. Moteris mano, kad to visiškai pakanka. Prisimenant netolimą praeitį, vyrai tegalėdavo ateiti aplankyti moters, o vaiką pamatydavo tik per ligoninės langą. „Tokia tvarka man būtų visai priimtina“, – svarstė moteris. „Man svarbiau, kad jis vėliau būtų su vaiku, prižiūrėtų, rūpintųsi. O gimdymas – moterų reikalas“.
Eimintas (28 metai). Pakalbinome ir gimdyme dalyvavusį tėtį, kuris sako nė minutės nesvarstęs. „Iš karto žinojau, kad gimdyme dalyvausiu“, – sako Eimintas. „Su žmona kartu lankėme pasiruošimo gimdymui kursus. Juose buvo dalis ir apie tai, kaip vyras gali padėti moteriai“. Vyras prisipažįsta, kad nesupranta, kaip galima nedalyvauti tokiame įvykyje. „Man atrodo kažkoks kosmosas, kai nuveži moterį į ligoninę, o po to atvažiuoji jau jos pasiimti su vaikučiu. Visad sakiau, kad noriu dalyvauti pilnai“, – sako Eimintas.
Paklaustas ar neišgąsdino ta patirtis, jis nedvejodamas atsako, kad nebuvo, ko bijoti. „Būna vyrų, kurie pamato kraują ir išgriūna, bet manęs tai negąsdino. Kiti kartais sako, kad gali būti šlykštu ar panašiai, bet aš nieko panašaus nejaučiau. Kaip tik, man tai labai natūralus, gražus dalykas“, – dalijasi dviejuose gimdymuose dalyvavęs vyras. Jis pabrėžia, kad ypatingai motyvavo ir džiugino žinojimas, kad iš tiesų padeda savo moteriai. „Žmona sakė, kad labai padėjo, kai masažavau nugarą, kai padėdavau iškvėpuoti sąrėmius“.
Kitiems, neapsisprendusiems, tėčiams, Eimintas vienareikšmiškai pataria dalyvauti gimdyme. „Nes paskui visai kitaip žiūri į vaikutį ir į mamą. Nes žinai, kiek ji prisikentėjo, kol vaikas išvydo pasaulį. Tiesa, svarbu įvertinti savo pajėgumus. Manęs gydytojai klausė ar nebijau kraujo. Nes personalui svarbu žinoti. Kad po to nereikėtų pulti gaivinti vyro, užuot visą dėmesį skyrus moteriai ir vaikui. Jei vyras turi kraujo baimę, tuomet tikrai veržtis į gimdyklą nereikėtų“, – sako Eimintas. „Bet aš vistiek siūlyčiau bent kartu važiuoti į ligoninę, pabūti su žmona per sąrėmius, kažkur vestibiulyje palaukti“.
Klausimus apie vyro vaidmenį gimdyme, kaip jis gali prisidėti ir padėti moteriai, uždavėme specialistėms akušerei Agnei Škudienei ir psichologei Alionai Šalaj.
Akušerė visų pirma pabrėžia, kad svarbu atskirti dvi sąvokas – dalyvavimas gimdyme ir gimdymo stebėjimas. „Jei vyras eina stebėti (filmuoti, fotografuoti), kaip gimsta jo vaikas, naudos iš to mažai, nes vizualiai ten nieko labai gražaus. Jei vyras iš tikrųjų dalyvauja gimdyme, reiškia jis nebegali gimdykloje telefonu ar kompiuteriu užbaiginėti nebaigtų darbų, nes žmona netikėtai pradėjo gimdyti“, – sako akušerė. „Gimdyme dalyvaujantis vyras turi būti fizinis ir emocinis pagalbininkas – padėti keisti padėtis, paduoti vandens, masažuoti, glostyti, girti, motyvuoti“.
Psichologė Aliona Šalaj taip pat vardina praktinius dalykus, kuriuos gali padaryti vyras, būdamas šalia moters. „Gali būti, kad vyras nori išeiti iš gimdyklos vaikelio užgimimo momentu, tačiau jis gali puikiai pagelbėti sąrėmių metu. Ši gimdymo stadija paprastai trunka bent kelias valandas ir elementari vyro pagalba čia tikrai praverčia“, – sako psichologė. Štai keletas dalykų, kuriuos gali padaryti vyras, dalyvaudamas gimdyme:
- paleisti muziką,
- atnešti pledą,
- pamasažuoti nugarą,
- prajuokinti,
- paduoti vandens,
- patarpininkauti bendraujant su gydytojais,
- pakalbinti,
- palaikyti už rankos,
- ar tiesiog pažiūrėti į akis.
Tačiau būna atvejų, kai vyras gimdyme tik trukdo. Pasak akušerės, vienas jų, kai vyras tampa ne moters asistentu, o vadovu. „Pasitarti ir klausti tikrai galima ir rekomenduojama, tačiau kartais vyrai ima vadovauti ne tik moteriai, bet ir personalui“, – pastebi A. Škudienė. Taip pat trukdo ir toks vyras, kuris gimdykloje blaškosi, nežino, ką daryti ir todėl tiesiog atsisėda ir naršo internete.
Dalyvauti ar ne – kas nusprendžia?
Akušerės A. Škudienės teigimu, vyras dalyvauti gimdyme turėtų tada, kai kitaip tiesiog neįsivaizduoja. „Jei pradėjimas, ruošimasis, kursų besilaukiantiems lankymas ir auginimas yra abiejų reikalas, gimdymas – ne išimtis“, – sako A. Škudienė. „Moteriai vyras gimdykloje yra vienintelis artimas žmogus, prie kurio gali atsipalaiduoti, jaustis saugi. Vyrai, pamatę savo moters galią ir ištvermę, ima ja dar labiau didžiuotis, pasitikėti jos instinktais“.
Psichologė Aliona Šalaj sako, kad į klausimą, ar vyrui dalyvauti gimdyme, pirmiausiai turėtų atsakyti moteris. Ar ji to nori, ar šalia savo vyro moteris jausis saugesnė, galės labiau susikoncentruoti į savo kūną ir poreikius? „Šiais laikais, kai tokia galimybė yra, dauguma porų renkasi galimybę per gimdymą būti kartu. Vis dėlto tai nereiškia, kad būtent toks spendimas yra norma“, – pastebi psichologė. „Kai kurios moterys dėl įvairių priežasčių gali norėti gimdyti vienos arba joms gali būti priimtinesnė moteriška draugija“.
„Žinoma, pasitaiko situacijų, kai vyras dalyvauti gimdyme nenori, o moteris mano, kad jo dalyvavimas jai labai padėtų. Tuomet tenka ieškoti kompromisų. Nei vienos pusės spaudimas šiuo atveju nėra tinkama išeitis“, – sako A. Šalaj.
Psichologė pataria porai, ruošiantis gimdymui, išsiaiškinti:
– Kuo vyro dalyvavimas gimdyme svarbus moteriai?
– Kaip ji įsivaizduoja vyro vaidmenį ir pagalbą gimdymo metu?
– Ko tikisi iš jo gimdymo metu?
– Dėl kokių priežasčių vyras nenori dalyvauti gimdyme?
– Ko jis bijo, nerimauja?
– Galbūt šis nenoras susijęs su kokia nors ankstesne patirtimi?
– O gal tai tiesiog nepakankamų žinių apie gimdymo eigą klausimas?
„Išsiaiškinus šiuos klausimus būtų daug paprasčiau ieškoti abiems pusėms priimtino kompromiso“, – teigia psichologė A. Šalaj.
Galbūt jūs taip pat norėtumėte pasidalinti savo patirtimi ar nuomone apie vyro dalyvavimą gimdyme? Rašykite mums, užpildydami žemiau esančią formą.
