„Jis pats mano, kad nėra gabus. Ir dažnai man taip sako: jei tik turėčiau brolio Petro gabumus..., – laidoje „Jos vardas Mama“ pasakojo muzikanto mama ir prisipažino, kad apie sūnaus pasiekimus susižino pati: – Taip, žinau, kad jis „Youtube“ turi jau per 100 tūkst. sekėjų, bet apie tai pati sužinojau iš „Facebook“. Pats jis niekad nepasigirs.“
Kaip ir numatė dar ankstyvoje vaikystėje, abu moters sūnūs – muzikantai. Muzikantų, aktorių, dailininkų jau nuo seno netrūko visoje giminėje.
„Dar svajodami apie savo vaikus su vyru iš anksto žinojome, kaip juos aklėsime – griežtai, tačiau taip, kad jie to nesuprastų. Griežtumas ir pagarba – tai svarbiausia. Ir mažiems vaikams, ir vyro man, mano – vyrui. Pas mus namie niekad nebuvo jokių barnių, vyras nėra niekad balso pakėlęs“, – laidoje pasakojo L. Kuraitienė.
Kad sūnus bus saksofonistas, mama žinojo nuo pradžių – iš jo gebėjimo ilgai išbūti susikaupus, pagal temperamentą. Tačiau pats sūnus turėjo kitų planų. „Kai jis perėjo į kitą mokyklą, turėjau prisiekti, kad neversiu jo būti saksofonistu – jis norėjo būti teisininku, prokuroru, kad galėtų nuteisti visus niekšus. Tačiau likimas taip nulėmė, kad į prokurorus neįstojo, tada grįžęs mums pasakė – pakelkit mane penktą ryto, aš grosiu. Ir taip tris mėnesius jis grojo nuo 6 iki 9 val.“, – prisiminė moteris.
Pasidalijo ji ir dar vienu garsaus sūnaus prisiminimu iš vaikystės: „Kai jam reikėdavo kasdien su savim tempti į kitame miesto gale esančią mokyklą didžiulį dėklą su saksofonu, o kiemo draugai šaukdavo: „Juozai, kada išeisi pažaist futbolą!?“, tai jam būdavo gėda jį neštis, tuomet jau tėvas nešdavo saksofoną.“
Viso pokalbio kviečiame pasiklausyti Delfi TV laidoje „Jos vardas Mama“.
