Panevėžio vaikų globos namuose 40 metų išdirbusi muzikos mokytoja V. Minevičienė iki šiol aiškiai atsimena akimirką, kai pirmą kartą pamatė į šią įstaigą atvežtą mažą savo išvaizda nuo kitų vaikų išsiskyrusį berniuką. „Radžis gimė įkalinimo įstaigoje, nes jo mama tuo metu buvo nuteista ir kalėjo. O po to, kai jam buvo 2,5 metų, jis atsidūrė mūsų vaikų namuose. Tai retas atvejis, nes paprastai romai savo vaikų nepalieka, – laidoje pasakojo moteris. – Tuo metu čia dirbo ir mano dukra, ir Radžiukas papuolė kaip tik į jos grupę. Pamenu, atbėga ji pas mane sakydama: „Mama, kokį gražų čigoniuką atvežė!“ Nuėjau tada į grupę pažiūrėti – tikra labai fainas tas vaikas buvo. Pamažu mano dukra pradėjo jį globoti, visur vežiotis, į namus vestis, nors pati dar jauna buvo. Taip viskas ir prasidėjo. Paskui dukra išvažiavo į užsienį ir tą „dovaną“ paliko man. Tada jau aš pradėjau jį globoti ir jis buvo labai laimingas.“
V. Minevičienė buvo atvira – nors naująjį šeimos narį šiltai priėmė abu moters vaikai, iš aplinkinių teko išgirsti ir nemalonių replikų: „Pažįstami man sakydavo: nu kaip tu tokios tautybės vaiką auginsi? Koks vargas bus! Sakydavau – ar čia jau ne žmogus? Visi juk mes žmonės. Tautybė bruožų nenulemia.“
Moteris Radži tapo ne tik naująja mama, bet buvo ir pirmoji, kuri atvėrė jam kelią į muzikos pasaulį. Vaikų namuose muzikos mokytoja dirbusi V. Minevičienė netruko pastebėti, kad berniukas turi muzikinių gabumų. „Paruošiau jį ir „Dainų dainelei“, ten jis tapo laureatu, – pasakojo ji ir prisiminė liūdnesnių koncertų: – Mes su vaikais vykdavom ir į įkalinimo įstaigą, kur tuo metu kalėjo Radžio mama, ir ten koncertuodavom. Vaikai dainuodavo ir šokdavo, bet Radžio mama niekada neateidavo pažiūrėti. Jai nereikėjo to vaiko.“
Dainininko mama taip ir neišsikapstė – visą gyvenimą praleido Panevėžio kalėjime. Laidos viešnia atskleidė, kad kadaise motina net sutrukdė Radži grįžti pas tikruosius gimines. „Aš atsimenu, kaip Radžio senelis buvo atvažiavęs į vaikų namus jo pasiimti, bet motina, sėdėdama kalėjime, neleido, – papasakojo ji. – O senelis buvo čigonų baronas. Kai jį suradom, Radžis toks laimingas buvo! Važiavom pas jį į Ukrainą. Paskui senelis skambino man, dėkojo, kad užauginau.“
Laidos vedėjos Eglės Jackaitės paklausta, koks žinomas dainininkas, yra su savo artimaisiais, moteris sakė, kad Radži – itin jautrus ir geras žmogus, labai mėgstantis pedantišką tvarką. „Visi žmonės jį myli, jau vidurinėj mokykloj visi mokytojai labai jį mylėjo, – pasakojo ji. – Ir manimi labai rūpinasi. Neseniai turėjau operaciją, tai jis neišėjo iš ligoninės, nesitraukė nuo manęs.“
Prisiminė ji ir pirmuosius Radži žingsnius ant didžiosios scenos. „Kaip jis džiaugėsi pakliuvęs į muzikinį televizijos projektą „Kelias į žvaigždes“. Bet nebuvo „pasikėlęs“. Ir aš jam dar primindavau: nevaidink čia žvaigždės“, – prisiminusi juokėsi ji.
Laidoje V. Minevičienė pasidžiaugė, kad iki šiol dainininkas per kiekvieną koncertą savo globėjai padėkoja viešai. „Jis per kiekvieną koncertą man padėkoja – sako, kad jei ne aš, jo čia nebūtų, – kalbėjo moteris. – Jis yra pasakęs: Vidute, tu mane ir griežtai laikei, ir labai mylėjai. Man to ir reikėjo. Jis myli mane kaip mamą, o man jis kaip vaikas.“
Viso pokalbio su dainininko globėja kviečiame pasiklausyti Delfi TV laidoje „Jos vardas Mama“.
