1. Valgyti savarankiškai
Žinoma, tėvams daug paprasčiau patiems pamaitinti vaiką. Juk tada ir stalas, ir grindys, ir sienos, ir galų gale vaiko drabužiai būna švaresni. Tačiau išmokti laikyti šaukštą, nunešti lėkštę ir neišpilti maisto reikalauja didelių pastangų bei kantrybės iš jūsų mažylio ir (ar pastebėjote?) suteikia jam daug džiaugsmo.
Drausdami valgyti savarankiškai, mes su šaknimis išrauname ne tik galimybę išmokti koncentracijos ir atkaklumo, bet ir galimybę mažam žmogui pasijusti dideliu kaip mama ar tėtis, t.y. pasitikėti savo jėgomis – „aš galiu pats“. Ar švarūs drabužiai gali būti svarbiau negu nuoširdžios vaiko pastangos?
2. Padėti jums
Kaip dažnai tenka girdėti: „Padėk, nes išpilsi, išmesi, sulaužysi, išpurvinsi, suplėšysi...!“. O po kelerių metų: „Jis (vaikas) nieko nenori daryti.“ Tėvai dažnai yra kamuojami nuolatinės baimės, kad vaikas sukels papildomų rūpesčių. Bet vaikui labai svarbu jaustis reikalingam. Atkreipkite dėmesį, su kokiu entuziazmu jis padeda jums ištraukti skalbinius iš skalbimo mašinos, kaip noriai laisto gėles ar valo stalą.
Dar svarbiau, kad tėvai nepamirštų pagirti savo atžalos ir padėtų pasijusti reikalingu. Visada prašykite vaiko pagalbos, duokite jam kokių nors užduočių ir dažniau pasakykite, kad jums be jo būtų labai sunku.
3. Piešti
Deja, ne visi tėvai leidžia savo vaikams išlaisvinti vaizduotę. Pasiteisinimai būna standartiniai ir banalūs: išsipurvins, išpaišys sienas ir baldus, prisivalgys chemijos ir pan. Išeitis paprasta – leiskite mažyliui piešti ten, kur būtų lengva išvalyti, nupirkite netoksiškų dažų ar, jeigu labai gailite drabužių, nurenkite vaiką, tegul ir ant savęs papaišo – juk tai taip smagu!
Kūryba, ypač piešimas, ne tik lavina vaizduotę, bet ir pačia tinkamiausia forma leidžia išsiveržti vaiko emocijoms, pažinti pasaulį ir save. Pieškite kartu ir pažinkite savo vaiką per piešinius.
4. Nusirengti
Jeigu vaikas namuose nori nusirengti iki nuogumo, nedrauskite to. Labai dažnai vaikas nusiima drabužius, o tėvai bijodami, kad jis sušals kojas ir susirgs, kuo greičiau ir dažnai per prievartą aprengia jį vėl. Nebūkite paranojiški. Jeigu vaikas pusvalandį palakstys basas ar nuogas, jis tikrai nesusirgs. Be to, tai natūralus ir normalus noras – pailsėti nuo drabužių.
5. Žviegti, rėkti, šokinėti
Kitais žodžiais tariant, nedrauskite vaikui aktyviai reikšti savo emocijų. Žinoma, tai daryti turėtumėte leisti namuose, kai tai niekam netrukdo ir pan. Vaikui tai tam tikras žaidimas, galimybė atsipalaiduoti ir išlieti emocijas, ypač jeigu kalbama apie judrius vaikus.
6. Žaisti vaikų žaidimo aikštelėje
Vaikų žaidimo aikštelėje dažnai galima išgirsti: „nukrisi“, „išsipurvinsi“, „nelipk“, „nebėk“, „nešokinėk“ ir pan. Bet juk žaidimo aikštelė tam ir yra skirta. Užuot draudę ir stabdę, išmokykite vaiką užlipti laipteliais ar nučiuožti nuo kalniuko. Vaikai, skirtingai negu jų tėvai, yra kupini energijos ir nieko nebijo, jie tiesiog nori pažinti pasaulį. Patikėkite, anksčiau ar vėliau jūsų atžala užlips ten, kur jam visada buvo draudžiama. Ar ne geriau išmokti tai daryti teisingai ir tokiu būdu išvengti nemalonių pasekmių?
7. Žaisti su vandeniu
Tėvai dažniausiai nerimauja, kad vaikas gali sukelti tikrą potvynį. Žinoma, gali, todėl verčiau iš anksto paruoškite šluotą bei valymo priemones ir drąsiai paleiskite vandenį. Būtinai nustatykite ribą, kur vaikas gali pilti, perpilti ir taškytis. Tiesa, nesitikėkite, kad jis viską supras iš pirmo karto. Kad būtų paprasčiau ir, žinoma, saugiau – būtinai patys prisijunkite prie žaidimo. Paimkite indų, samčių, kibirėlių – ir pirmyn. Pamatysite, kaip iš džiaugsmo švyti mažylio veidas. Žaidimai su vandeniu – neišsenkantis laimės ir pažinimo šaltinis.
8. Liesti daiktus, kurie gali sulūžti
Jeigu sulūžęs daiktas nekelia jokio pavojaus, neskubėkite barti vaiko. Vaikų protas tiesiog reikalauja pažinti, kaip veikia vienas ar kitas daiktas, kam jis yra skirtas. Jeigu daiktas gali būti pavojingas, pavyzdžiui, sudužęs puodelis, pirmiausia paaiškinkite vaikui, kodėl negalima žaisti su šukėmis, kodėl tai yra pavojinga. Patikėkite, vaikas tikrai nenori visko išdaužyti ir sulaužyti. Jis nori paliesti bei pažinti. Leiskite jam tai padaryti ir pamatysite, kad jis pats padės puodelį atgal ant stalo. Vaikai daug sumanesni, negu mums atrodo.
9. Reikšti savo nuomonės
Atrodo, kad vieną akimirką tėvai supranta, kad vaikas – tai visavertė asmenybė, su savo mintimis, norais ir užgaidomis. Bet štai kitą akimirką, emocijų apimti, tėvai dažnai atkerta: „Ką tu supranti“, „aš geriau žinau, ko tau reikia“, „todėl, nes aš taip pasakiau“ ir t. t. Pirma, ne faktas, kad mes, tėvai, visada esame teisūs. Antra, vaikui tai (mūsų tariamas teisumas) nėra rimtas argumentas. Kalbėkite su vaikais kaip lygūs su lygiais, netingėkite paaiškinti, bendrauti, įsiklausyti į vaiko poreikius, ir pamatysite, kad galite rasti bendrą kalbą.
10. Žiūrėti animacinius filmukus
Žinoma, ne visi animaciniai filmukai, ypač šiuolaikiniai, yra tinkami mūsų vaikams. Bet vaikui, ypač lankančiam darželį, svarbu neatitrūkti nuo „aktualijų“ ir žinoti, apie ką kalba bendraamžiai. Vaikams paskutinės populiaraus animacinio filmuko serijos įvykiai yra tokie pat svarbūs, kaip mums naujausios vakaro žinios. Draudimai gali išprovokuoti vaiko užsisklendimą savyje. Jeigu filmukai jums yra nepriimtini, pabandykite juos žiūrėti kartu su vaiku, diskutuokite, aiškinkite, kas ir kodėl yra gerai arba blogai.
