Istoriją papasakojusi darželinuko mama sakė iki šiol negalinti atsigauti, mat niekada nebūtų pagalvojusi, kad savo namuose sulauks tokio vizito. „Kai papasakojau kolegoms, jie juokdamiesi sakė, kad pas mus jau kaip Norvegijoje, – kalbėjo ji. – Pasirodo, Vaiko teisės gali apsilankyti pas kiekvieną, net ir pačius rūpestingiausius tėvus.“

Istorija prasidėjo nuo to, kad ketverių metų jos sūnų netyčia sužalojo darželio draugas. Deja, sužalojimas nebuvo vaikiškas – teko skubėti į ligoninę.

„Pirmadienį dar prieš pietus paskambino darželio auklėtoja. Susijaudinusi papasakojo, kad mūsų sūnui prakirsta kakta. Pasirodo, sūnaus draugas netyčia pataikė akmeniu. Bandė jį permesti per tvorą, bet kliuvo mūsų vaikui. Akmens tikriausiai būta aštriabriaunio, mat kaktą prakirto giliai. Auklėtoja patarė vežti pas gydytojus, nuogąstavo kad greičiausiai žaizdą teks siūti“, – pasakojo moteris.

Nieko nelaukusi ji su vyru nuskubėjo į darželį ir iš ten paėmę nuvežė vaiką į VUL Santaros klinikų Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyrių.

„Tokių nelaimėlių, kaip mes, buvo ir daugiau. Tai vienam pakaušis prakirstas, tai kitam koja išsukta. Po mūsų iškart atvežė kitą berniuką iš tame pačiame mikrorajone esančio kito darželio – irgi po nelaimingo atsitikimo. Dabar, kai pagalvoju, tai Vaiko teisės ir pas juos turėjo apsilankyt, – kalbėjo ji. – Eilės pas gydytoją sulaukėme maždaug po pusvalandžio. Apžiūrėjusi gydytoja žaizdos visgi nusprendė nesiūti – užklijavo pleistru ir liepė palaikyti keturias dienas. Kadangi sūnus drąsiai atlaikė, galiausiai nurimome. Tokie įvykiai tikrai ne kasdien pasitaiko – buvom išsigandę.“

Darželyje nutikusią nelaimę ir patys tėvai, ir darželio auklėtoja traktuoja kaip nelaimingą atsitikimą, kurių kasdien gali pasitaikyti kiekvienoje ugdymo įstaigoje. Niekas niekam jokių pretenzijų nepareiškė. Visgi tuo istorija nesibaigė. Trečiadienio vakarą šeima sulaukė netikėto skambučio.

„Buvome ką tik pavakarieniavę, ruošėmės vaikus migdyti. Skambina nežinomas numeris – pakeliu, sako, Vaiko teisės. Sutrikau, nesupratau, kodėl skambina mums. Klausia, ar pažįstu savo vyrą, ar pažįstu sūnų. Supratau, kad ši informacija gauta iš ligoninės, nes dokumentus ten pildė vyras. Sakau, taip, kas nutiko? Sako – norėtume apsilankyti pas jus, kada galėtume atvažiuoti? Klausiu – ar čia dėl to įvykio darželyje? Kodėl važiuojate pas mus į namus, ne į darželį? Sako, tokia tvarka. Pasakiau, kad būsime namie, tad gali atvažiuoti. Būčiau pražilusi iš nežinomybės laukdama vizito kitą dieną. Padėjusi ragelį puoliau plauti indus, apsitvarkyti. Juokinga prisipažinti, bet užmečiau akį ir į šaldytuvą, juk visi tikriausiai yra girdėję, kad jie tikrina, ar šeimos turi ko valgyti“, – pasakojo vilnietė.

Vaiko teisių specialistai į šeimos namus atvažiavo apie pusę dešimtos vakaro. Darželinuko mama sakė, kad, nors specialistai elgėsi mandagiai, jų vizitas namuose nebuvo pats maloniausias.

„Atvažiavo dviese, vyras ir moteris. Išsitraukė savo popierius. Mes vis klausėm, kodėl atvyko pas mus, ar nevažiuos tikrinti darželio, gal auklėtojos apklausti, kaip įvyko nelaimė. Sakė, tokia tvarka. Na, tikiu, juk gali būti atvejų, kai tėvai nuskriaudžia savo vaikus ir meluoja, kad tai padarė kažkas kitas. Bet ar nederėtų patikrinti mūsų versijos, paskambinti į darželį? – klausė moteris. – Neįtikėtina, kad ir taip išgyvenę dėl sūnaus sveikatos, dar turėjome atlaikyti ir šitai. Rašydami savo protokolą specialistai dairėsi po namus, klausė, mano galva, visiškai su nelaime nesusijusių klausimų, pavyzdžiui: kelių aukštų jūsų namas, kiek kvadratų, ar vaikas turi savo kambarį? Buvo labai nejauku! Tavo vaiką sužaloja, o tu paskui turi įrodyti, kad esi geras tėvas ir kad namuose tinkamos sąlygos vaiką auginti.“

Vaiko teisių komentaras

Apie tai, ar išties specialistai patikrinti vyksta į niekuo dėtas šeimas, Delfi Šeima paklausė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų.

Komentuodamas situaciją Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pažymėjo, kad Vaiko teisių gynėjų apsilankymas šeimos namuose susijęs su rūpesčiu dėl nutikusios situacijos su vaiku ir domėjimusi, ar vaikui arba šeimai reikalinga kokia nors pagalba. „Toks vizitas nereiškia, kad esate nerūpestingi tėvai. Tačiau pagalbos gali prireikti visoms šeimoms. Visada stengiamės būti maksimaliai korektiški ir empatiški, suprantame, kad dirbame labai jautrioje srityje, o mums visiems svarbiausias – vaikas“, – teigė jis.

Tarnybos atstovas paaiškino, kad Vaiko teisių gynėjai susisiekia su šeima tada, kai gauna pranešimą apie galimai pažeistas vaiko teises, ir siekia situaciją išsiaiškinti. Į skubius pranešimus, kai kyla reali grėsmė vaiko saugumui, reaguojama nedelsiant.

G. Batulevičius pasakojo, kad Vaiko teisių gynėjai reaguoja į visus pranešimus, gautus raštu, žodžiu ar bet kokiomis ryšio priemonėmis: „Informacija mus pasiekia iš šeimos aplinkos, socialinių darbuotojų, mokyklos ir kt. Kai kyla įtarimas, kad vaiko teisės nebuvo tinkamai užtikrintos, apie mažuosius pacientus praneša ir medikai. Reagavimas vyksta visoje šalyje ir visą parą.“

Nuvykę į šeimą Vaiko teisių gynėjai bendrauja su vaiku, šeimos nariais, išklauso nuomones, įvertina situaciją ir jeigu pastebi, kad šeimai reikalinga pagalba – ją inicijuoja, sakė jis. „Tais atvejais, kai paaiškėja, kad šeimai pagalbos nereikia, su šeima atsisveikiname. Stebima tendencija, kad nepasitvirtina apie pusė gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, – patikino tarnybos atstovas. – Pasitaiko, kad žmonės dar galvoja, jog spęsdami sunkumus šeimoje ar kreipęsi pagalbos jie patenka į kažkokius sąrašus, – patikiname, kad taip nėra. Vaiko teisių gynėjų tikslas yra padėti šeimai, kai to prireikia.“

Identifikavusi aprašytos vilniečių šeimos situaciją Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė patikino, kad šiuo atveju vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, ir apgailestavo, jeigu dėl darbuotojų apsilankymo šeima pasijuto nejaukiai.

„Suprantame, kad situacijos jautrios, į dažnos šeimos namus atvykstame pirmą kartą, tad žmones gali trikdyti nežinia, kaip viskas vyks. Visada šeimai paaiškiname savo veiksmus, nuraminame“, – kalbėjo ji.

Specialistė ramino, kad Vaiko teisių gynėjų apsilankymas jūsų namuose anaiptol nereiškia, jog esate nepakankamai rūpestingi tėvai. „Primename, kad vaiko teisių gynėjai prevenciškai šeimose nesilanko, vyksta tik gavę pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises ir aiškinasi situaciją. Kiekvienas atvejis yra itin svarbus, nes susijęs su vaiko saugumu“, – akcentavo L. Baranauskienė.

Paklausta, ar gali šeimos į savo namus specialistų išvis neįsileisti ir kas už tai gresia, ji visų pirma pasidžiaugė, kad šeimos dažniausiai noriai bendradarbiauja ir priima specialistų inicijuotą pagalbą. Atvejų, kuomet gavus pranešimą, kad vaikui šeimoje gali būti nesaugu, tėvai atsisako bendrauti, o į namus atvykusių vaiko teisių gynėjų neįsileidžia, pasitaiko itin retai.

„Reaguodami į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Vaiko teisių gynėjai turi įstatymo nustatytą pareigą pabendrauti su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais bei pačiu vaiku, prireikus – vaiko atstovams pokalbyje nedalyvaujant, kad galėtų įvertinti vaiko situaciją, būtinybę šeimai gauti pagalbą, o kraštutiniais atvejais – užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Siekdami užtikrinti vaikui saugią aplinką, prireikus Vaiko teisių gynėjai gali pasitelkti policijos pareigūnus. Už kliudymą atlikti tarnybines pareigas gali būti taikoma administracinė atsakomybė, nes tai traktuojama kaip kliudymas įgyvendinti vaiko teisių gynėjams suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas“, – įspėjo specialistė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt