aA
Kartais atrodo, kad mamos ir tik mamos augina vaikus. Jos maitina, jos auklėja, jos skaito jiems pasakas, jos rūpinasi jų užimtumu, jos lavina, jos žaidžia... net straipsniai apie vaikų auklėjimą dažnai orientuoti daugiau į mamas. Bet kur dingsta tėčiai? Delfi Šeima nutarė užpildyti šią spragą ir pradeda straipsnių ciklą „Kalba tėčiai“. Pirmasis iššūkį priėmė ir apie tėvystę ryžosi papasakoti dainininkas ir dviejų berniukų tėtis Merūnas Vitulskis.
Merūnas Vitulskis
Merūnas Vitulskis
© DELFI montažas

– Papasakokite, kokias jūs turite pareigas namuose, kokias tradicijas su vaikais?

– Tų tradicijų yra nemažai. Pavyzdžiui, viena jų – toks triukas prieš pat miegą. Turime vieną ritualą: esu nusipirkęs tokius šviečiančius nykščius iš mėgėjų iliuzionistų. Kai ateina miego metas, paimu juos ir pasakoju, kad iš dėžutės išsitraukiau miegelį, kuris nori atkeliauti į jūsų ausytes ir galvytes, kad jau laikas eiti miegoti. O šiaip visada prieš miegą apsikabiname, būtinai ir mama, ir tėtis turi duoti bučinuką. Stengiamės pasikalbėti prieš miegą rūpimais klausimais, vaikai papasakoja, kas nutiko per dieną, kodėl susipyko su kuo nors, kaip praėjo diena darželyje ir pan. Mūsų auklėjimo principas yra klausytis ir kalbėti, tai – labai svarbu. Gal dėl to vaikai jokių problemų nenutyli.

– Kaip esate pasiskirstę vaidmenimis su Erika? Kuris yra tas griežtasis policininkas?

– Mes kaitaliojamės. Matyt, labai svarbu būti vieningiems dėl kokių nors taisyklių. Jei, tarkime, į greito maisto restoraną mes važiuojame kartą per mėnesį, dovanas vaikai gauna tik tada, kada būna progos, tai tokių taisyklių laikomės visi. Kaip juokaujame, mūsų, tėvų, policininkas yra mūsų močiutė, kuri anūkams viską leidžia. Bet mes leidžiame jai pasilikti tą teisę. Tegu vaikai žino, kad yra ir kitas pasaulis, kuriame viskas leidžiama ir svajonės pildomos čia ir dabar. Bet duodame aiškią žinią, kad čia yra močiutės taisyklės, o namuose – mūsų.

Merūnas Vitulskis
Merūnas Vitulskis
© DELFI / Josvydas Elinskas

– Ar taip įsivaizdavote tėvystę?

– Man tėvystės samprata atėjo tik po keleto mėnesių, kai gimė pirmasis sūnus. Pradžioje buvo šokas, baimė dėl atsakomybės. Juk susilaukus vaikų, totaliai keičiasi tavo esmė, tavo asmenybė, todėl tu, kaip žmogus, gauni nedidelį šoką. Nežinau, kaip kitiems, gal tie, kurie visą gyvenimą nejuto atsakomybės, nejaus jos ir gimus vaikams, bet aš visada jutau. O kai gimė vaikai, supratau, kad tai yra tarsi mažas tu. Tai tavo sielos ir tavo auklėjimo veidas. Tai esi tu. Šitas suvokimas atėjo vėliau, bet atėjo. Be abejo, nėra lengva suvokti, kad visą tolimesnį gyvenimą turėsi skirti savo vaikui.

– Jaučiate atsakomybę praktiškai už kiekvieną žodį, tiesa?

– 100 proc. Be abejo, mes klystame, mes darome klaidų, kartais ir keiksmažodžių išlenda, o ir rūpesčių per akis ypač šiuo laikotarpiu. Pavasarį, kai buvo paskelbtas karantinas ir sėdėjome namie, buvo mūsų ramybės metas, šeimos laikas. Jei kiti juto įtampa, mums buvo labai gera. Namie tvyrojo idilė ir ramybė. Tą juto ir vaikai. Jei esi pats ramesnis, vaikai irgi neerzina vienas kito. Todėl labai svarbu save kontroliuoti, bet viena yra kalbėti, kitą – daryti. Idealių tėvų nėra. Net ir supermamytės klysta, bet kiek mes galime, tiek stengiamės, nes matome, kaip atsispindi viskas vaikuose: kaip jie reaguoja į svetimą skausmą, kaip jie į mūsų sunegalavimus reaguoja. Tas darbas jau duoda vaisių.

Merūnas Vitulskis – atvirai apie dalyvavimą gimdyme, sunkiausią etapą ir kaip šiandien vaikai numalšina jųdviejų ginčus su Erika
© Organizatoriai

– Ką darote, kai trūksta kantrybė? Gal turite kokį išbandytą receptą?

– Priklauso nuo situacijos. Joks receptas nepadės, kai esi susinervinęs. Jei tarp mūsų su Erika įvyksta konfliktas, vaikams paaiškiname, kad mes nesipykstame, mes diskutuojame. Labai karštai diskutuojame. Būna, kad įsijaučiame, o vaikai, žiūrėk, jau sako: „Tėti, nediskutuokite“. Tai taip juokingai skamba. Mums patiems šypsenas pramuša. Tai dėl vaikų nusileidžiame, nenorime to negatyvo, kurio ir taip nemažai aplink yra. Viskas namuose yra vaikų labui.

– Ar turite laiko pabūti kiekvienas sau, be vaikų, atsipūsti?

– Erika turi savo verslą, jai reikia daug laiko skirti darbams, todėl aš nemažai laiko praleidžiu su vaikais. O jei jau būna taip, kad užsiėmęs ir aš, ir Erika, yra mūsų platininė močiutė, kuri visada gelbsti ir leidžia mums pabėgti nuo buities. Būna, kad ir aš vienas su draugais išeinu, labai gerai galvą prapūsti su meškere rankose, pažvejoti, nors žuvies nevalgau, bet gera pabūti gamtoje, su savimi, tyloje, grįžti visai kitas žmogus. Ir Erika išeina kažkur. Išleidžiu... Kas čia per „išleidžiu“? Nėra mūsų namuose tokio dalyko kaip „išleidžiu“. Išleidau pasiganyt... kaip tu gali individualų žmogų, kuris dalijasi su tavimi savo gyvenimu, kažkaip išleisti, neišleisti, varžyti. Tiesiog jei jauti, kad tau laikas atsiriboti, kad būtum tikras tėtis ar mama, o ne individas iš pirmykštės bendruomenės, kurio žvilgsnis neaiškus ir plaukai pasišiaušę, vadinasi laikas atsiskirti ir pabūti su savimi. Net ir visokie specialistai rekomenduoja per savaitę vieną dieną skirti sau. Be abejo, tėvams tai netaikytina. (Juokiasi.) Bet perkrauti save labai svarbu. Kad tie vaikai normaliais žmonėmis užaugtų.

Merūnas Vitulskis – atvirai apie dalyvavimą gimdyme, sunkiausią etapą ir kaip šiandien vaikai numalšina jųdviejų ginčus su Erika
© Organizatoriai

– O kaip dėl auklėjimo būdo, kieno čia žodis būna paskutinis?

– Mano Erika yra daugiau apsiskaičiusi šioje srityje, aš truputį apsileidau ir perskaičiau kokia 10 knygų mažiau. Bet svarbiausiais klausimais mūsų nuomonės sutampa. Ir dėl taupymo, ir dėl finansinės atsakomybės, kad vaikai suprastų, kodėl tėveliai dirba, kodėl galime leisti pinigus ar negalime, dėl sporto ir lavinimo, neturime tokių sričių, kur aš laikausi savo, o ji – savo.

– Ar matote sūnuose savo savybes?

– Pastoviai matome. Neįtikėtina, kad gamta yra tokia stipri. Tarkime, jaunėlis yra visiška Erika, jis turi neeilinę uoslę, jis labai nemėgsta mėsos, gali graužti žalią papriką. Erika – taip pat. Tas jautrumas, globos jausmas – irgi Erikos. Jei jau užsispirs – irgi kaip Erika. Ajus, vyresnėlis, yra menininkas, toks tikslus menininkas, labai įdomiai reaguoja į muziką, į garsą, turi puikią klausą, labai domisi istorija, linkęs į humanitarinius mokslus. Atrodo, kad jis yra toks mažasis aš. Net ir iš veido panašus. Juokaujame, kad vieną pagamino Dievulis man, kitą – Erikai.

– Dabar tas laikotarpis su vaikais sunkesnis ar lengvesnis, palyginus su kūdikyste?

– Kiekvienais etapais – savos problemos. Bet man pats sunkiausias etapas buvo pati pradžia. Nes labai daug nežinomybės. Vaikas mažas nieko nepasakys, nieko neparodys, ar kur skauda, ar kaip. Pastoviai esi tokioje loterijoje ir padidintame jautrume. Todėl pirmieji metai man buvo labai nejaukūs ir neramūs. Naktimis šokinėdavome iš lovos pažiūrėti, ar tas vaikas kvėpuoja. Labai nesaugiai jautėmės. Dabartinis etapas vienas šauniausių, nes labai daug įdomių klausimų užduoda, bet aš nekalbu su jais kaip su vaikais. Nekeičiu savo terminologijos. Džiaugiuosi, kad tokį sprendimą priėmiau, nes kažkur skaičiau, kad su vaikais reikia kalbėti nuo pat pradžių kaip su suaugusiaisiais.

Merūnas Vitulskis
Merūnas Vitulskis
© DELFI / Andrius Ufartas

– Ar dalyvavote gimdyme?

– Pirmame – taip, antrame – nespėjau, pavėlavau 15 min, nes skridau iš Austrijos.

– Patartumėte ir kitiems?

– Visi normalūs medikai neleis matyti to, ko nereikia. Mes turėjome puikią akušerę, o vyro palaikymas labai svarbus. Tu pamatai savo žmoną visai kitomis akimis ir supranti, kokia viso to kaina. Be abejo, ir žmona pamato vyrą kitomis akimis. Bet kiekvienas turėtų spręsti individualiai. Vieni jautrūs kraujui, kiti – skausmams, treti niekam nejautrūs. Mes pradžioje buvome nusprendę, kad nedalyvausiu, sakėme, kad tegu gydytojai atlieka savo darbą, o aš palauksiu ir atbėgsiu, kai išgirsiu ašaras. Bet kai pamačiau tą žvilgsnį, kai gydytoja atsisuko ir paklausė, supratau, kad turiu būti kartu, kad ir jai to reikia, ir man.

–Tėvystė praturtina gyvenimą, tiesa?

– Be abejo. Peržvelgi savo vidinį gyvenimą, visai kitaip save įvertini kaip žmogų, analizuoji, žiūri, kokių spragų tėvai tavyje paliko, ir vaikai tave mokina. Jie yra grynuoliai, šviesa. Nereikia per daug kištis į juos, tik protingas ribas nustatyti ir leisti jiems augti. Jie geriausi mokytojai pasaulyje, o kad praturtina – net kalbos nėra. Neturiu net jokių dvejonių. Ir kai klausia, o gal prieš vaikus buvo geriau, tai vienareikšmiškai galiu pasakyti – tik jiems gimus, aš atradau gyvenime prasmę ir labai džiaugiuosi, kad ją atradau vaikų pagalba.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(65 žmonės įvertino)
4.4308

Po košmariško gimdymo lietuvė ligoninei pateikė skundą: iš medicinos personalo išgirdo tokių frazių, kurios įsimins ilgam (451)

Gimdymas turėtų būti vienas gražiausių momentų tiek moters, tiek vyro gyvenime. Ilgainiui...

Lietuvė jau septynerius metus su šeima gyvena Ruandoje: papasakojo, kaip čia auginami vaikai ir kodėl ši šalis tapo jos namais (113)

Sutikite, kad susidūrimas su lietuviu Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ar netgi tokiame tolimame...

Septynių vaikų tėtis Vytautas atvirai apie šeimos kasdienybę ir mintis dėl aštuntojo vaiko: kantrybė ir galimybės nėra beribės (232)

Kol vienos šeimos svarsto, ar susilaukti antrojo ar trečiojo vaiko, Vytautas Salinis prie savo...

Trijų vaikų mama Žemyna savo tinklaraštyje pateikia nepagražintą realybę: noriu parodyti, kad gyvenime būna ne tik tobuli vaikai ir lieknos mamos (33)

Delfi Šeima tęsia pažintį su mamomis tinklaraštininkėmis ir šį kartą pristato tinklaraščio...

Lietuvė šeimą sukūrė su turku: man nebaisu pasakyti, kad mano vyras nekeičia vystyklų, neverda košyčių ir neskalbia šliaužtinukų (768)

Turkija daugeliui asocijuojasi su tobulu kraštu atostogoms, bet ne lietuvei Svajūnei Gencei. Ji...

Top naujienos

Sunkumai užgriuvo ir stambias įmones: darbuotojai išeina, o naujus rasti sudėtinga (83)

Panevėžyje nedarbas auga drastiškai. Per pastarąjį mėnesį bedarbių gretas papildė daugiau...

Panevėžio kunigas atviras: išmaldų prašytojams ne maisto reikia, o svaigalų (152)

Prie prekybos centrų ar bažnyčių šventoriuose su ištiesta ranka stovintys varguoliai dėkoja už...

Septyniolikmetės Emilijos mama papasakojo apie siaubą, kai dukra vos nemirė nuo COVID-19 ligos (300)

„Mano vaikui nutiko blogiausia, kas galėjo, bet laimei ji papuolė į geriausias rankas“, –...

Paulius Jurkevičius. Komendantės valanda – štai Kalėdų dovana Lietuvai! (110)

Čia, mielieji, jums ne kovidinių kaukių balius! Ne teatrų užrakinimai ar restoranų pasiūlymai...

Susirgimo rekordai negąsdina: Klaipėdoje prie eglutės renkasi smalsuoliai (169)

Klaipėdoje per eglutės įžiebimą nušvito ir įspūdinga Šiaurinė žvaigždė. Tiesa, tie, kurie...

Raseinių rajone per tragišką avariją žuvo vyras (10)

Raseinių rajone nuo kelio nulėkus automobiliui žuvo vyras.

Per gaudynes nuo pareigūno kulkos žuvusio 18-mečio motinai valstybė sumokės 30 tūkst. Eur (15)

Prieš penkerius metus Druskininkų savivaldybėjei per cigarečių kontrabandininkų sulaikymo...

Egzistuoja tik vienas žmogus, į kurį pataikė meteoritas: rimtesnės bėdos prasidėjo kur kas vėliau (17)

Vadinamasis Hodges meteoritas sukėlė problemų moteriai, į kurią pataikė, bet atnešė turtus...

Vytautas Jokubauskas | D+

Po pažeminimo draugiškoje Europos valstybėje Kremlius taip lengvai neatleis: galima tikėtis keršto (2)

Kremlius buvo įpratęs Kišiniove jaustis tarsi savo paties kieme. Kadenciją baigiantis...