Stebuklo sulaukė 48-erių

Nors praėjo daugiau nei 20 metų, Rita (pavardė redakcijai žinoma) savo pirmą ir vienintelį nėštumą puikiai prisimena. Jai buvo 48-eri metai. Prieš tai moteris patyrė tris ankstyvus persileidimus, todėl, artėjant šeštai dešimčiai, jau nesitikėjo jokio stebuklo. „Nieko jau neplanavau. Maniau, kad ši „karjera“ jau yra baigta. Kaip sakoma, buvau sudėjusi visus ginklus. Bet įvyko stebuklas. Viskas natūraliai. Pastojau. Puikiai nusiteikusi nuėjau pas medikus, bet jie manęs nepalaikė“, – pasakojo moteris.

Viskas, ką jį išgirdo: „Ką tu sau galvoji, gal visai kvaila“. „Tada nuėjau pas kitą gydytoją. Bet ir jis manęs nepadrąsino. Kadangi ankstesni mano persileidimai, tikėtina, įvyko dėl žemo progesterono kiekio, paprašiau išrašyti šio hormono. Būtent juo maitinasi vaisius iki 12 savaičių. Gydytojas mane apšaukė visais įmanomais žodžiais. Aš jo nepaklausiau, paprašiau, kad duotų ir viskas. Susileidau pati. Nutariau, kad pas jį daugiau nesilankysiu. Nuvykau į Antakalnio klinikas. Ir ten viskas apsivertė aukštyn kojomis“, – pasakojo Rita.

Mama Rita
Pasakiau, kad visi į mane žiūri kaip į antikūnį ar ateivį

Ją priėmė gydytoja Gražina Drasutienė ir docentė Audronė Arlauskienė. Medikės Ritą apžiūrėjo, nėštumas vystėsi sklandžiai. „Jos puikiai mane priėmė. Pasakiau, kad visi į mane žiūri kaip į antikūnį ar ateivį, nuteikia neigiamai. Jos mane padrąsino ir prižiūrėjo per visą nėštumą“, – sakė pašnekovė. Kai atėjo metas gimdyti, Rita palatoje buvo dar su 4 moterimis, bet, kaip pasakoja, vienintelė iš jų pagimdė pati ir vos per tris valandas. Po gimdymo tiek ji, tiek vaikutis jautėsi puikiai. „Po valandos jau nuėjau aplankyti savo palatos draugių. Nebuvo jokių komplikacijų ir net nesupratau, kad gali būti kitaip. Vaikas gimė sveikas. Trečią dieną išvažiavome namo. Maitinau pusantrų metų, galėjau ir dar ilgiau, bet jau pačiai buvo sunku. Danielius vaikščioti pradėjo devynių mėnesių, o kalbėti – dar nebuvo metukų. Augo tvirtas ir stiprus. Nebuvo nieko išskirtinio“, – pasakojo Rita, kurios sūnui šiandien jau 21-eri.

Anot moters, bemiegių naktų, ligų, nerimo buvo tiek, kiek ir visoms kitoms mamoms, bet tai normalu. „Sunkoka buvo nebent dėl to, kad auginau viena. Mamos neturėjau, vyras dažnai būdavo komandiruotėse. Nebūdavo kam palikti, visur kartu. Dabar man beveik 70, bet nesijaučia tiek. Štai praėjusią vasarą su Danieliumi keliavome po Šveicariją. Kaip sakau, dar ir anūkus norėčiau pamatyti“, – šypsosi Rita.

Tiesa, dėl to, kad taip vėlai susilaukė sūnaus, kartais išgirsdavo replikų iš kitų. „Būdavo, kad mane kas nors pavadindavo močiute. Danielius pasižiūrėdavo ir iškart puldavo ginti: kad aš ne močiutė, o mama. Paskui jau nesiteisindavo. O dabar, kai mūsų požiūriai nesutampa, jis juokauju, kad aš jau sena ir atsilikusi. O aš sakau, kad aš ne atsilikusi, aš tik praktikos daugiau turiu“, – sako moteris.

Pagalbinį apvaisinimą darė Ukrainoje

Kita šios temos herojė – Elena (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Kaip ji pasakoja, noras susilaukti vaikų buvo visada, tačiau tam nebuvo lemta išsipildyti. „Turėjau du pastojimus, bet jie nesiimplantavo gimdoje. Išbandėme 5 inseminacijas, kurios nebuvo sėkmingos. Tuomet išbandėme vieną pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje, bet nesėkmingai. Po 4 metų ryžomės dar kartą, bet ne Lietuvoje. Kreipėmės į Ukrainą, Kijevą, žinojome, kad ten yra kitokių galimybių. Šį kartą viskas pavyko sėkmingai. Gimdžiau būdama 47-erių metų“, – savo pasakojimą pradeda moteris.

Motinystė

Paklausta, ar per tiek metų nekilo minčių apie įsivaikinimą, Elena sakė, kad buvo visko. „Bet vyras sakė, kad kol neturime biologinių vaikų, galbūt nelabai sugebėtume priimti ir svetimą. Todėl ir ryžomės susilaukti biologinio“, – teigė pašnekovė. Dėl ko du pastojimai buvo ne vietoje – iki šiol neaišku, bet po tokių nesklandumų pastoti natūraliai buvo itin sudėtinga. Pirmasis pagalbinis apvaisinimas, tikėtina, nepavyko dėl amžiaus. Elenai buvo jau virš 40.

„Ukrainoje buvo kiek kitokia situacija. Mes pasinaudojome donorės kiaušialąste, nes su manąja mums davė vos 20 proc. tikimybės, kad pastosiu. Galėjome bandyti, nes tyrimai buvo visi geri, bet pati kiaušialąsčių kokybė tokiame amžiuje jau yra kitokia. Kaip sako gydytojai, kaip jūs beatrodytumėte, kiek besportuotumėte, bet lytinės ląstelės gyvena savo gyvenimą – pasakojo pašnekovė.

Nėštumas Elenai praėjo itin sklandžiai. „Dabar galėčiau sakyti, kad išnešioti galėčiau dar kokius tris. Nei didelio pykinimo, nei kokio kito diskomforto nejutau. Išskyrus tai, kad priaugau labai daug svorio. Bet po pusės metų viskas grįžo į savo vėžias. Tikiu, kad jei gyveni sveikai, tai ir tokiame amžiuje nėštumas nėra problema. Pastojimas – taip, bet nėštumas nėra sudėtingesnis“, – teigė moteris.

Paklausta, ar nebuvo nerimo dėl vaisiaus apsigimimo, Elena pasakojo, kadangi kiaušialąstė buvo donoro, apsigimimų tikimybė buvo itin menka. „Klinika atsakingai renka donorus, ištiria jų sveikatą. Nepaisant to, darėme genetinius kraujo tyrimą. Šis nieko blogo neparodė“, – pasakojo pašnekovė.

Elena vaiką išnešiojo iki 41 savaitės. Kadangi gimdymo veikla neprasidėjo, teko daryti planuotą Cezario operaciją. „Gydytojai sakė, kad šis dalykas nuo amžiaus nepriklauso. O berniukas gimė sveikas – sakė moteris.

Pataria nebijoti

Elena džiaugiasi, kad jų sprendimą artimieji palaikė ir nebuvo nė vieno, kas sakytų, jog kam tas vaikas, artėjant 50-mečiui. „Ryžomės ir kol kas viskas gerai klostosi“, – sakė pašnekovė.

Tiesa, dar vienas mitas, kad vyresniame amžiuje kūdikį būna sunkiau prižiūrėti, sudėtinga keltis naktimis, nuolat bėgioti paskui. „Man nebuvo sunku nei keltis naktimis, nei nieko. Buvo draugių, kurios pasakojo, kad pirmas mėnuo sunkiausias, paskui bus pilvo diegliai, paskui pirmi dantys. Taip pat „gąsdino“ ir dėl nėštumo. Bet kai pradėjau lauktis, vaikščiojau, dirbau vos ne iki 8 mėnesio. Paskutiniai mėnesiai buvo nebent sunkūs dėl priaugto svorio. Kita vertus, jau pastojus organizmas ruošiasi būsimiems iššūkiams“, – teigė Elena.

O gal tokia ramybė ir pasitikėjimas yra dėl vyresnio amžiaus? „Gal čia ir amžiaus privalumas. Nes nusiteiki, kad taip turi būti, tada nėra tokio didelio streso. Taip, reikia atsikelti, kad pamaitintum. Bet aš stengiuosi nesinervinti, būti pozityvi, nes tos neigiamos emocijos persiduoda vaikui“, – sakė pašnekovė.

Kitoms moterims ji patarė nebijoti ir ryžtis, jei nėra kitų pašalinių sveikatos problemų, gretutinių ligų. „Jei fiziškai sveikata puiki, nebijoti, ryžtis, nes tai tikrai yra labai didelis džiaugsmas. Niekas jo neatstoja: nei karjera, nei pinigai. Aš turėjau aukštas pareigas, bet emocijos visiškai kitokios. Susilaukus vaikų, atsisakai kelionių, vakarėlių, susitikimų, bet vis tai aš jau patyriau, todėl dabar svarbiausias yra vaikas“, – šypsojosi pašnekovė.

Geriausias amžius gimdyti – iki 25-erių

Anot akušerio-ginekologo, nevaisingumo specialisto Rolando Žiobako, biologiškai palankiausias laikas moteriai pastoti ir gimdyti yra apie 18-uosius metus, ir šis optimaliausias vaisingumui laikotarpis trunka iki 20-ojo dešimtmečio pirmosios pusės. Nuo maždaug 25 metų moters vaisingumas pradeda palaipsniui mažėti, o pasiekus 35 metus, moters galimybės pastoti ir pagimdyti sumažėja dvigubai, lyginant su 25 metų amžiumi. „Bet tai – apibendrinta statistika. Individualiais atvejais dėl buvusių kiaušidžių operacijų, chemoterapijos ar radioterapijos dėl onkologinių susirgimų, endometriozės, rūkymo, dubens organų infekcinių ligų ar genetinių priežasčių, vaisingumas gali labai sumažėti ir nesulaukus nė 30 metų“, – pasakojo ginekologas.

Rolandas Žiobakas

JAV atliktais tyrimais nustatyta, kad atlikus pagalbinio apvaisinimo (IVF) procedūrą, vidutiniškai pagimdo 41,5 proc. moterų, jaunesnių kaip 35 metai, 31,9 proc. moterų 35–37 metų amžiaus, 22,1 proc. moterų 38–40 metų amžiaus, 12,4 proc. moterų 41–42 amžiaus, 5 proc. moterų 43–44 metų amžiaus, ir tik 1 proc. moterų, vyresnių nei 44 metų amžiaus.

Medikas taip pat pabrėžia, kad dėl vyresnio moters amžiaus didėja ir savaiminių persileidimų bei nesivystančių nėštumų rizika. Tyrimais nustatyta, kad 20–24 metų amžiaus moterims persileidimų dažnis siekia 8,9 proc., tuo tarpu moterims virš 45 metų amžiaus – net 74,7 proc. Tai susiję su blogėjančia moterų kiaušialąsčių kokybe.

Bet bene didžiausias vyresnio amžiaus moterų nerimas yra dėl apsigimimų. „Tokių chromosomų anomalijų, kaip Dauno sindromo dažnis nėštumo metu yra 1 iš 1064 25 metų moteriai, 30 metų amžiuje padidėja iki 1 iš 686, o nuo 35 metų amžiaus siekia 1 iš 240. Nuo 40 metų amžiaus Dauno sindromo atvejų skaičius didėja iki 1 iš 53, o nuo 45 metų – iki 1 iš 19“, – pasakojo medikas.

Psichologiniai iššūkiai

Vis dėl to motinystė tai ne tik nėštumas ir gimdymas, tai vaiko auginimas ir auklėjimas. Koks amžius tam yra geriausias? Anot Všį mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologės Vitalijos Mikutaitienės, vyresnės moters privalumas tas, kad ji dažniausiai jau būna padariusi karjerą ir gali atsiduoti motinystei sąmoningai. „Jai pakanka kantrybės, žinių, kaip bendrauti su vaiku. Svarbiausia, kad ji mėgaujasi praleistu laiku su vaiku, o ne gailisi praleistų progų. Vyresnių mamų dažniausia problema yra ta, kad jos yra labai globėjiškos, o tai trukdo vystytis vaikų savarankiškumui“, – sakė specialistė.

Kitas klausimas, ar didelis amžiaus skirtumas tarp vaiko ir mamos, netrukdo atrasti bendrą kalbą? „Kai didelis amžiaus skirtumas tarp tėvų ir vaikų, išeina kartų nesusikalbėjimai. Tėvai sunkiau supranta vaikus. Tačiau gali būti, kad rūpinimasis vaiku daro tėvus jaunatviškesniais. Tėvai būna priversti domėtis naujovėmis. Be to, vyresnio amžiaus tėvams gali kilti baimių, kad vaikai jų „senų“ gėdysis, kaip reikės bendrauti su vaiko draugų tėvais, kurie daug jaunesni“, – sako psichologė.

Anot jos, visos šios problemos yra išsprendžiamos. „Kiti vyresnius tėvus neraminantys klausimai: ar aš spėsiu užauginti vaiką ir išleisti į gyvenimą, ar sudalyvausiu savo vaiko vestuvėse, ar pamatysiu anūkus? Į šiuos klausimus nėra lengva atsakyti. Šiuo metu yra laikoma, kad žmogus psichologiškai subręsta 25-29 metų. Gali būti, kad šilti psichologiškai brandūs tėvai, kad ir vyresnio amžiaus, užaugins vaikus daug labiau savimi pasitikinčius, savarankiškesnius nei jauni tėvai. Labai dažnai lygindama jaunus ir vyresnio amžiaus tėvus naudoju žodžius „gali būti“, nes vaikus auginant yra svarbiausia tėvų asmeninės savybės, psichologinė ir emocinė branda, o ne amžius“, – sakė specialistė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (182)