Nakčiai pasilieka ne tik socialinės rizikos šeimų vaikai
Savaitiniai darželiai veikia 6-iose Vilniaus miesto ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. „Tėvai gali paimti vaiką vėlesniu vakaro metu (iki 21 val.) arba palikti vaikus nakčiai. Vidutiniškai kiekvieną darbo dieną pasilieka nuo 5 iki 10 vaikų kiekviename darželyje (Vilniaus lopšelyje-darželyje „Daigelis“ pasilieka apie 50 vaikų, nes turi net 6-ias 24 val. dirbančias ugdymo grupes.)Vaikai šiose grupėse 7.00 val. keliasi ir 21.00 val. eina miegoti“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme, DELFI užklausus apie savaitinius darželius.
Vilniuje šie darželiai turi visą parą veikiančias ugdymo grupes: „Eglutė“ (1 gr. – 24 vaikai), „Pušynėlis“ (1 gr. – 24 vaikai), „Aitvaras“ (1 gr. – 22 vaikai), „Daigelis“ (6 gr. – 110 vaikų), „Kūlverstukas“ (1 gr. – 17 vaikų), „Saulutė“ (1 gr. – 24 vaikai). Šiuo metu į visą parą ugdymo grupes eilėje laukia 7 vaikai.
Anot savivaldybės atstovų, visą parą ugdymo vaikų grupėse pasilieka ne tik socialinės rizikos stokojančių šeimų vaikai. „Pasilieka vaikai, kurie gyvena užmiestyje ir tėvai neturi galimybės kiekvieną dieną jų pasiimti, daugiavaikių šeimų vaikai, dažnai vykstančių į komandiruotes tėvų vaikai, besimokančių tėvų vaikai, vaikai, kuriuos augina vienas iš tėvų, vaikai, kurių tėvai dirba pamaininį darbą (ypatingai dirbančių transporto srityje: traukinių, autobusų palydovai, lėktuvų pilotai, stiuardesės)“, – pasakojo atsakingi savivaldybės asmenys.
Kai kurie nakvoti darželyje labai nori
Vilniaus vaikų darželio „Pušynėlis“ direktorė Audronė Lenkauskienė pasakojo, kad situacija savaitiniuose darželiuose gerokai pasikeitusi nuo to, kokia ji buvo prieš keliasdešimt metų. „Darželis „Pušynėlis“ visą savo gyvavimą nuo 1960 metų buvo savaitinis darželis, buvo keturios grupės ir visos jų dirbo visą parą. Miegodavo maždaug 90 proc. lankančių vaikų. Keičiantis ekonominei situacijai, atėjus nepriklausomybei tų vaikų mažėjo ir dabar turime tik vieną savaitinių vaikų grupę, kur miega maždaug iki penkių vaikų. Būna įvairiai. Vieni miega tris dienas per savaitę, kiti – kas antrą dieną. Tai priklauso nuo tėvų darbų, galimybių, kada pasiimti, bet poreikis palikti per naktį darželyje sparčiai mažėja“, – pasakojo direktorė.
Anot jos, jau seniai nebėra taip, kad atvestų pirmadienį ir pasiimtų penktadienį. Be to, tokių darželių privalumas, kad tėvai turi galimybę vėliau pasiimti vaikus negu iš įprastų darželių. „Tarkime, 20-21 val. tėveliai gali atvažiuoti ir pasiimti vaiką. Tai labai patogu“, – sakė A. Lenkauskienė.
Paklausta, ar vaikai noriai lieka miegoti, ar vis tik pasitaiko bėdų, moteris teigė viskas priklauso nuo darbuotojų. „Jei auklėtojos myli vaikus ir moka su jais elgtis, vaikai labai noriai lieka. Tėvai netgi pasakoja, kad vaikai jau sekmadienį klausia, kada eisiu į darželį ir ten miegosiu. Juk kai pasiima vaikus po vakarienės, namie belieka tik praustis ir miegoti, o darželyje dar žaidimai tęsiasi. Kas su tuo nesusidūrė, atrodo viskas kitaip, bet aš žinau, kad pas mus miegoti nori net tie vaikai, kurių nepalieka. Jie nori miegoti su savo draugais. Jiems smagu, tai tarsi nuotykis. Būna, kad po švenčių lieka nakvoti darželyje“, – pasakojo direktorė.
Ji neigia mitą, kad tokiuose darželiuose miegoti lieka tik asocialių šeimų vaikai. „Tokių yra labai mažas procentas, be to, tokios šeimos neišgali net už darželį susimokėti. Bet yra, tarkime, tėvai – lėktuvo pilotas ir stiuardesė, tėvai, dirbantys naktinį darbą. Būna, kad jei palieka nakvoti, kitą dieną anksčiau pasiima. Arba palieka, paklausia, kiek tą dieną vaikų miegos, ir atneša kokių nors vaišių. Kadangi esame vos keturių grupių darželis, visi vieni kitus pažįsta, esame tarsi šeima“, – pasakojo A. Lenkauskienė.
Sunkiausia buvo ne jiems, o man
Užklausus apie savaitinius darželius socialiniuose tinkluose, mamos puola teisti tas, kurios į tokias ugdymo įstaigas veda savo mažylius. Pasipila komentarai, kad tai neva tarpinis žingsnis tarp namų ir vaikų namų, kad veda tie, kurie neva vakarais nori „atsipalaiduoti“ prie taurelės, o jei jau taip yra dėl darbo – skuba patarinėti, kad kuo greičiau reikia keisti darbą.
Deja, kai kuriems tėvams savaitiniai darželiai yra vienintelė išeitis. Dviejų vaikų mama Renata (tikras vardas redakcijai žinomas) pasakojo, kad prieš aštuonerius metus vedė savo vaikus į savaitinį darželį, bet dabar to nedarytų ir ieškotų kitos išeities. „Jie buvo dar maži, kad iškart suprastų, kas vyksta. Pirmomis dienomis važinėjau jų pasiimti, kad priprastų prie darželio. Kai priprato, palikdavau. Pradėjau palikti kelioms dienoms. Bet sunkiausia turbūt buvo ne jiems, o man! Nes nemačiau savo vaikų net visas 5 dienas. Žinoma, ir vaikai ilgėjosi manęs. Bet tuo metu neturėjau galimybės vežioti jų kiekvieną dieną“, – pasakojo mama.
Anot jos, anuomet miegoti likdavo apie 10 vaikų. „Tiksliai neskaičiavau, nes atveždavau vaikus anksti, kai dar ne visi būdavo susirinkę. Bet buvo ir tokių, kurie kiekvieną dieną važiuodavo namo“, – pasakojo pašnekovė.
Jos vaikai šitaip darželį lankė apie porą metų. Paskui moteris pakeitė darbą ir pradėjo pasiimti vaikučius vakarais namo. Ji džiaugiasi, kad ugdymo įstaigos auklėtojos buvo labai geros. „Auklėtojos buvo superinės, nė karto nemačiau vaikų neprižiūrėtų. Kartais būdavo atvežu sauskelnes nepranešus, matydavau savo vaikus žaidžiančius, tik jiems nesirodydavau“, – prisiminimais dalinosi mama. Paklausta, ar vaikai nebūdavo irzlesni po visos savaitės darželyje, Renata sakė nepastebėdavusi elgesio pokyčių. Visą savaitgalį šeima leisdavo kartu, mama stengėsi skirti jiems kuo daugiau laiko. Tiesa, kai vaikai paaugo, apie šį laikotarpį mama jiems nepasakojo.
Paklausta, ar iš tiesų daugelis, liekančių darželyje miegoti vaikų, būdavo iš asocialių šeimų, Renata patvirtinti to negalėjo. „Šito nepamenu. Bet kai vedžiau savo vaikus, nebuvome asociali šeima“, – sako moteris.
Mamoms, kurios svarsto galimybę vesti vaikus į savaitinį darželį, Renata pataria ieškoti kitos išeities. „Dabar turbūt ieškočiau kito darbo, kad tik vaikai būtų šalia ir nereikėtų su jais skirtis savaitei. Patarčiau ir kitoms ieškoti galimybių kuo daugiau būti su savo vaikais“, – sakė pašnekovė.
Mokinti vaikus susidoroti su stresu
Psichologė Asta Adler teigė, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokio amžiaus vaikai paliekami savaitiniuose darželiuose. „Iš prieraišumo teorijos žinome, kad vaikui labai svarbus pastovus ryšys su suaugusiu žmogumi. Kuo mažesnis vaikas, tuo tas ryšys turi būti labiau fiziškas. Neužtenka pasakyti, kad tėtis grįš po mėnesio ar mama pasiims jį po savaitės. Jam sunku išlaikyti galvoje ir prisiminti, kad suaugęs jį myli, juo rūpinasi. Todėl tą išsiskyrimą vaikas išgyvena skausmingai“, – pasakojo psichologė. Anot jos, jei vaikas, likdamas darželyje, nebeverkia, tai nereiškia, kad jis neliūdi. „Vaikas žino, kad tokiu elgesiu nieko nepakeis, jis išmoksta neberodyti tų jausmų, pripranta prie tos situacijos. Tai nereiškia, kad jam nebeskauda“, – teigė pašnekovė.
Kitas, anot jos, svarbus aspektas – kas rūpinasi vaiku. „Vaikui visada geriau šalia savo mamos ir tėčio, bet pasitaiko situacijų, kai jie negali būti kartu. Tokiais atvejais labai svarbu, kas būna šalia ir padeda susitvarkyti su emocijomis, kas pasako, kad galima pykti ir liūdėti. Vaikai, kurie lanko savaitinius darželius, jie labai ilgisi savo tėvų. Todėl labai svarbu, kad būtų suaugę, kurie suprastų, jog mažyliai gali ir nerimauti, ir blogai elgtis, ir triukšmą kelti, ir blogai užmigti, arba atvirkščiai tik miegoti. Ne tik suprastų, bet ir padėtų tą skausmą išgyventi“, – pasakojo psichologė.
Jei nėra kitos išeities, psichologė pataria rasti laiko vaikams savaitgaliais, nupaišyti kalendorių, kiek dienų jis bus darželyje, kad jis galėtų išbraukti, matytų, kas po ko vyks, kada mama ar tėtis atvažiuos. „Gali būti, kad vaikui labai skauda ir jis nebeprisileidžia tėvų, kai šie grįžta. Suaugusiajam gali atrodyti, kad gal jam ir nereikia manęs, gal jam geriau buvo be manęs, jis jau priprato, darželyje smagiau. Bet kaip ir suaugęs rodo kartais pykti, kai grįžta mylimas žmogus, taip ir vaikas. Jam skaudu, kad buvo paliktas. Suaugęs turi būti tam pasiruošęs. Kokybiškas laikas, praleistas kartu po to, nekompensuos, bet padės įsikrauti, išgyventi tą stresą. Nes tyrimai rodo, kad normalu, jog vaikai patiria stresą, bet svarbu jiems padėti su tuo stresu susitvarkyti, nes jei jis blogai valdomas, jis gali tapti traumine patirtimi“, – tvirtino pašnekovė.