Įrašu Havajuose gyvenanti rašytoja sutiko pasidalinti ir su Delfi skaitytojais.
„Kam juoktis iš mamų, kurios dalinasi savo vaikų nuotraukomis soc. tinkluose? Ir ne tik juoktis, bet dar ir vadinti tai vaikų išnaudojimu, eksploatavimu ir pan.; gąsdinti, kad vėliau užaugę vaikai paduos jus už tai į teismą, nes vienas žmogus padavė „Nirvana“ į teismą už tai, kad būdamas kūdikis atsidūrė ant jų albumo. Aišku, ne esmė, kad niekas nebūtų suvedęs galų, kad tas kūdikis nuotraukoje yra tas pats žmogus, kuris padavė į teismą, jei ne pats padavimo į teismą aktas.
Dar gąsdinama, kad be vaiko leidimo sukuriama jo online presence (liet. dalyvavimas internetiniame gyvenime). Ir kad užaugęs tas vaikas gi darys karjerą, bet kaip čia taip, kai mamos IG jo vaikystės nuotraukomis mirga?
O kai į bulviakasį pusę Lietuvos vaikystėje vežė, tai nebuvo vaikų išnaudojimas? O kai užsimenu, kad jūsų geriamos kavos ir šokolado derlius, tikėtina, buvo surinktas vaikų vergų trečio pasaulio šalyse? Tuomet (visada) randasi gudrus kontrargumentuotojas: „jiems ten taip sunku, mums nesuprast, jau geriau vergų darbas nei jokio darbo“. OK. Bet jei mama kelias minutes įkalbinėja vaiką papozuoti nuotraukai, nes turi ambicijų iš to uždirbti, tai jau viskas, vaikų išnaudotoja?
Išnaudotoja my ass. Nė vienam politikui karjeros nesugadino jų vaikystės nuotraukos. Ir nesugadins. Užtat paauglių pačių keliamos foto – galėtų.
Primenu, kad vaikai neduoda leidimo tėvams nei vardą jiems išrinkti, nei krikštyti ir pan.
O jei tikrai labai rūpi privatumas, tada reikia apskritai su telefonu vaikų nefotografuoti, nes prie visko, kas yra telefone, AI (liet. dirbtinis intelektas) ir kitos aplikacijos jau turi arba tuoj turės pilną prieigą su ar be mūsų žinios.
Mamos, darykit, kaip jums geriausiai. Norit – kelkit, norit – niekam savo vaikų nerodykit. Neleiskit iš savęs šaipytis ir jums aiškinti, kaip gyventi, ypač tiems, kurie neturi vaikų. Influencinimas yra darbas, ir, jei pasiseka – nuostabi galimybė uždirbti visai šeimai. Aš didžiuojuosi visu savo turiniu ir reklamomis internete. Tomis su vaikais – irgi.
Sėkmės visoms mamoms, specialiai intsagraminėms nuotraukoms puošiančioms savo vaikus ar toms, kurios dokumentuoja raw (liet. nepagražinta, natūrali) kasdienybę. Ir visiškai nesvarbu, kodėl jūs tai darote – ar vien dėl noro pasidžiaugti, pasididžiuoti savo vaikais, ar meno vardan, ar su aiškiu planu monetizuoti. Niekad niekam nekliuvo vaikai aktoriai kine, vaikai ant žurnalų viršelių, vaikai su tėvais dirbantys šeimos picerijoje ir pan. Bet visada kliūva… mamos. Nes „aš kitaip auginčiau“. Tai ir augink“, – mintimis socialinėje erdvėje dalijosi V. Rykštaitė.
Delfi primena, kad šia tema diskutuojama ne pirmą kartą. Štai prieš kelerius metus konferencijos LOGIN metu ekspertai kalbėjo, kad vis dėlto tėvai turėtų būti sąmoningi keldami savo atžalų nuotraukas į internetą.
Pranešėja Guoda Sakalauskienė akcentavo, kad problema, su kuria susiduriama ir kuri yra labai akivaizdi, kad bendraudami socialiniuose tinkluose mes taikome tam tikrus netinkamus elgesio modelius, pavyzdžiui, neturime filtrų ar nepagalvojame apie juos, dalinamės viskuo, kuo norime, bet negalvojame apie saugumą, privatumą. Kai žmonės pradeda dalintis šeimos, vaikų nuotraukomis, savo ir vaikų gyvenimo istorijomis, tai jie kuria ne tik savo internetinį įvaizdį, bet ir savo vaikų.
„Tai gan naujas dalykas, bet vis labiau diskutuotinas. Mes esame pirmoji tėvų karta, kuri formuoja savo vaikų įvaizdį internete, o mūsų vaikai bus pirmoji karta, kuri turės suformuotą savo archyvą. Pastebiu, kad yra dvi stovyklos: viena sako, kad geriau išvis nedėti į socialinę erdvę nieko, kas susiję su vaikais, ir leisti vaikui vėliau pačiam susikurti internetinį archyvą, o kita stovykla teigia – „mano vaikai, ką noriu, tą darau“. Mano nuomone, nėra tik juoda ir balta. Kalbant apie tėvus, kurie rodo ir formuoja vaikų internetinį archyvą, kelia vaikų nuotraukas, – viskas gerai, tegul, tik jie turi turėti tam tikrus filtrus, susitarimus, taisykles, kurių laikosi visi šeimos nariai, – ir tėvai, ir vaikai. Jeigu tu rodai savo vaiką viešai, tai suprask ir atsakomybę savo šeimai ir vaikui, nes neretai būna, kad vaikų nuotraukos nukeliauja ne tik į kažkokias neaiškias duomenų bazes, bet ir į piktavalių asmeninius archyvus.
Tėvams vertėtų pagalvoti, prieš keliant nuotraukas ar vaizdo įrašus, kokį archyvą būtų patys norėję gauti iš savo tėvų. Taigi jei suprantamas to svarbumas, įvertinamos rizikos, viskas gerai“, – sakė G. Sakalauskienė.
Pašnekovė pateikė teisininkų prognozes, – jie sako, kad per dešimties metų laikotarpį, kai šių vaikų karta užaugs ir jie taps pilnamečiai, tikėtina, bus teisminė praktika, kuri apribos tėvų teisę dalintis informacija apie vaikus. Ir čia nekalbama apie tai, kad tėvai įdėjo kokią nors juokingą vaiko nuotrauką, – būna, kad tėvai viešai dalinasi ir savo vaiko raidos ar kitomis jo sveikatos problemomis. Tėvai savo vaikų labui turėtų būti sąmoningi ir nepasakoti tam tikrų privačių asmeninių dalykų socialiniuose tinkluose, kad jiems nepakenktų.
„Mes patys socialinėje erdvėje esame 10–15 metų ir tik iš savo patirties išmokome, kaip ją reikia valdyti, ką rašyti, ko ne, kokias nuotraukas, vaizdo įrašus kelti, kokių ne, ką komentuoti ir daug kitų dalykų, kurių mūsų niekas nemokė, – nei tėvai, nei seneliai, nes nieko panašaus tiesiog nebuvo. Mes juk ir patys nuo socialinės erdvės naudojimo pradžios iki dabar esame labai pasikeitę, gal visai kitaip iš esmės į tai pradėjome žiūrėti, mūsų įgūdžiai kinta, kreipiame dėmesį, ką įsileidžiame į savo erdvę, kelis kartus perskaitome, prieš publikuodami tekstą, parašę komentarą. Žinodami, kaip patys galime valdyti savo internetinę personą, daug lengviau šiuos įgūdžius galime išugdyti ir savo vaikams“, – pastebėjo G. Sakalauskienė.
Daugiau skaitykite čia.
