Pagarba vienas kitam
Tiek mokytojai, tiek tėvai turėtų stengtis užtikrinti, jog kelionės per vaikystės žemę metu, vaikai įgytų kuo daugiau įvairiapusiškų patirčių mokslo, bendravimo, kultūros srityse, rašoma pranešime spaudai. O šios patirtys nuo pat mažų dienų turėtų būti pagrįstos pagarbos sau ir kitam žmogui principais. Vaikai pavyzdį, kaip turėtų elgtis ir bendrauti, ima iš aplinkos, stebėdami juos supančius žmones bei jų elgesį, tarpusavio santykius. Taigi greta esantys suaugusieji tampa pirmaisiais teisingo elgesio modeliais. „Susipažinusi su kiekvienu nauju savo mokiniu ir jo šeima visada akcentuoju, jog pirmasis dalykas, kurį jiems dovanoju ir to paties tikiuosi iš jų, yra pagarba. Gerbiu vaiko ir jo tėvų nuomonę, įsitikinimus bei pažiūras, todėl prašau iš jų to paties”, – pasakoja R.Kuodienė. Anot jos, rodydami pagarbą vaikams ne tik mokome juos taip pat elgtis ir su kitais, bet ir suteikiame jiems pasitikėjimo, parodome, jog jų nuomonė ar mintys yra tokios pat svarbios kaip ir suaugusiųjų.
Labai svarbu suaugusiems nepamiršti, jog tiek vaikai, tiek mes, esame lygiaverčiai žmonės, kurie taip pat jaučia, mokosi, nerimauja; skiriamės tik žinių ir patirties kiekiu, kurį esamuoju momentu jau esame įgiję.
Vaikų elgesys – mūsų atspindys
Tėvai bei mokytojai tuo pat metu yra ir lyderiai, ir auklėtojai, ir draugai. Visi vaidmenys labai svarbūs, tačiau esminė jų atlikimo sąlyga yra nuoširdumas bei lygiavertiškumas. Jei su vaikais elgsimės kaip su mažiukais, jų neišklausysime, tiesiog nurodinėsime jiems ką ir kaip daryti, neklausime jų nuomonės – labai greitai jie dėmesio pradės reikalauti tiesiog krisdami ant žemės ir verkdami, vietoje to, kad gražiai kalbėtųsi. Taip pat, nesant tarpusavio nuoširdumui, greitai atsiranda ir vaikų manipuliacijos, kurios laikui bėgant tik stiprėja.
Pasak vadovės, labai svarbu parodyti vaikams, jog mes jais pasitikime, mums svarbi jų nuomonė – tada ir mažieji pradės „stiebtis”, mokinsis elgtis kaip lygiaverčiai mūsų draugai. „Aš nebijau vaikams pasakyti, kaip jaučiuosi, kodėl liūdžiu ar pykstu, tačiau tai sakydama pykčio niekada nenukreipiu į kitą asmenį. Nuoširdžiai sakydama, ko iš jų tikiuosi, skatinu juos elgtis taip pat. Toks atvirumas ne tik padeda man pelnyti vaikų pasitikėjimą, bet ir įkvepia juos būti atvirais, nebijoti rodyti bei įvardinti savo jausmų, minčių”, – pastebi ugdymo vadovė.
Įtraukite vaikus
„Šiaurės licėjuje dažnai sakome, jog mokyklą kuria vaikai, ir tai ne iš piršto laužti žodžiai”, – pavyzdžiais dalinasi R.Kuodienė. Savaitinių temų pristatymo metu su vaikais diskutuojama, ką jie jau žino nurodoma tema, ką norėtų sužinoti, taip patys mokiniai pakreipia mokymo turinio organizavimą viena ar kita kryptimi. Mokykloje nėra bausmių ar nuobaudų sistemos, tačiau kartu su vaikais taikomi pozityviosios disciplinos principai: iškilus vienai ar kitai problemai vaikai renkasi į ratelį ir jame diskutuoja apie iškilusią problemą, siūlo jai prevencijos priemones ir pasekmes, jei vis dėl to nepavyksta išvengti sunkumų. Mokytojas diskusijoje nedalyvauja, tik ją moderuoja. Patys vaikai stebi, kad jų tvarkos būtų laikomasi, ir taip ugdosi savarankiškumą bei pareigingumą.
Tėvų ir mokyklos roles vaiko gyvenime bei jų darnos svarbą Rūta Kuodienė plačiau gvildens kovo 13 dieną, 18 valandą, KTU „Santakos” slėnyje vyksiančioje nemokamoje konferencijoje tėvams „Vaikai auga. Ar mes augame kartu?”. Šis, Šiaurės licėjaus, kartu su akademiniu partneriu Kauno technologijos universitetu bei leidykla „Šviesa” organizuojamas renginys skirtas įvairaus amžiaus atžalas turintiems tėvams – nuo pačių mažiausių iki studijas besirenkančių ar jau studijuojančių. Konferencijos metu kviesime tėvelius paklausti savęs, ar nepamiršome tobulėti ir mes? Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.
