Sostinės vaikų ir jaunimo centro (buvusio Lietuvos vaikų ir jaunimo cento) plaukimo trenerė Žana Skridlienė įsitikinusi: atsakingi tėvai ne tik gali, bet ir turėtų savo vaikams padėti susidraugauti su vandeniu – išmokyti juos bazinių plaukimo elementų ir sugaus elgesio vandenyje įgūdžių. Geriau mokėti plaukti netaisyklingai, kapstytis šuniuku, negu nemokėti visai.
Atsiųstame pranešime specialistė turi keletą praktinių patarimų vaikų plaukimo įgūdžius pasiruošusiems lavinti tėveliams.
1. Pirmoji praktinė vaiko patirtis vandenyje turėtų būti džiugi ir saugi!
Jei norite padėti vaikui susidraugauti su vandeniu, reikėtų sukurti tokią aplinką, kurioje jis jaustųsi smagiai ir komfortiškai, patirtų daug teigiamų emocijų. Girkite ir drąsinkite savo vaikus ne tik už pergales, bet ir už pastangas.
Smagumas – užkrečiamas. Todėl vandenyje su vaiku smaginkitės, žaiskite kartu ir nesiraukykite, nesibarkite, nieko neliepkite, neprašykite to, kam jis dar nepasiruošęs – lipti į šaltą vandenį, eiti iki kaklo, panerti.
Taip pat svarbu neatsitraukti nuo vaiko toliau nei per ištiestą ranką. Už mažųjų priežiūrą prie vandens atsakingi tėvai – mažamečius iki 12 metų amžiaus būtina prižiūrėti nuolat, nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių, – primena plaukimo trenerė Ž. Skridlienė.
2. Didžioji baimė – nosies panardinimas. Kaip ją sumažinti?
Didžiausią baimę vaikams kelia veido panardinimas – tai asocijuojasi su oro trūkumu ir dideliu nesaugumu, pavojumi. Tačiau tai ir pats svarbiausias įgūdis – nemokant panerti, išmokti plūduriuoti ant pilvo yra neįmanoma.
Kai geriau žinai, kas vyksta – baimė sumažėja. Kalbėkitės su vaiku apie plaukimo procesą pasitelkdami, jei reikia, net ir mokslinius argumentus, – pasakoja specialistė. Objektyviomis žiniomis pagrįsta tiesa, jei vaikams ji transliuojama iš tėvų lūpų – nuramina ir skatina domėjimąsi. Pavyzdžiui, plaučiai, kai į juos įkvepiame oro, tampa tarsi du oro balionai, kurie padeda mums išsilaikyti ant vandens. Balionai neskęsta, todėl ir žmogus neskęsta.
3. Pirmasis plaukimo žingsnis – panėrimas. Kaip išdrįsti?
Norint panerti, būtina sulaikyti kvėpavimą. Pradėti mokytis nekvėpuoti galite bet kur – namuose, automobilyje. Reikia tiesiog įkvėpti oro ir jį sulaikyti bent 10 sekundžių – neiškvėpti nei pro nosį, nei pro burną.
Kai ruošiatės „nekvėpuoti“ vandenyje, svarbu atsiminti, kuo mažesnis vaikas, tuo ilgesnis kelias – tuo daugiau žingsnelių panėrimo link.
Trenerė Ž. Skridlienė pataria kartu su vaiku nardinti galvą per kelis žingsnius: iš pradžių žaisliuką, po to smakriuką, po to žanduką, abu žandukus, nosytę, akytes ir visą veidelį.
Kai išmokstama panerti, kitas etapas – pakelti kojas, išsitiesti ir plūduriuoti.
4. Svarbiausioji dalis – plūduriavimas
Prieš mokantis plaukti, svarbu išmokti gerai plūduriuoti. Plūduriuojant labai svarbu rasti pusiausvyrą, nes viršutinė kūno dalis yra lengvesnė nei apatinė; nuleidus galvą, kojos kyla į viršų; pakėlus galvą, kojos nusileidžia.
Atsigulus ant vandens, reikia atpalaiduoti kaklo ir veido raumenis, žvilgsnį nukreipti į dugną, nesistengti išlikti vandens paviršiuje. Priešingai – reikia slėptis vandenyje, kuo giliau slėpsitės, tuo labiau vanduo stums ir bus lengviau plūduriuoti. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau žingsnelių reikia padaryti. Pirmiausia paskatinkite vaiką plūduriuoti ant pilvo, laikantis už pečių ir rankų, vėliau tik už pečių, tik už rankų ir galiausiai – leiskite plūduriuoti savarankiškai.
Beje, plūduriuoti galima ir ant nugaros, ir ant pilvo. Nuo ko geriau pradėti, nėra vieningos nuomonės. Pradėti mokyti nuo nugaros tarsi saugiau, nes nereikia panerti, galima laisvai kvėpuoti, tačiau trenerės patirtis sako, kad nebūtinai. Padarius net ir mažą klaidą panirimo neišvengsite, o jei vaikas to nemoka, gali pasimesti, išsigąsti, sriūbtelėti vandens.
Plūduriavimas – labai svarbus gelbėjimosi įgūdis. Pradėjus skęsti, svarbiausia, stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje ir nepanikuoti, kol atvyks pagalba.
Kaip pasakoja Ž. Skridlienė, Sostinės vaikų ir jaunimo centro plaukimo trenerė, kai tik vaikas išmoksta plūduriuoti, jis šauki, „aš išmokau plaukti“...
Iš tikrųjų, tai tik pats pirmasis žingsnis, kurį galėtų ir turėtų padaryti tėveliai. Taisyklingo plaukimo vaikus išmokyti gali tik profesionalūs treneriai. Bet ši pradžia – jau labai daug.
Dažniausiai pasitaikančios mokymosi plaukti klaidos
- Nereikėtų kelti galvos. Po vandeniu kūnas tampa 10 kartų lengvesnis. Iškėlus galvą, ji „pasunkėja“ ir skandina kūną. Dėl tos pačios priežasties nesistenkite remtis į vandenį smakru ar rankomis, nes plūduriuoti bus žymiai sunkiau ar išvis neįmanoma.
- Svarbu maksimaliai, lygiagrečiai atsigulti ir pasislėpti po vandeniu. Viršutinė kūno dalis lengvesnė už apatinę. Todėl ji dažnai būna aukščiau. Jei norite pakelti kojas, atsiremiate į vandenį krūtine ir kakta – tiesiog spauskite su šiais dviem atramos taškais vandenį.
Smagus renginys visai šeimai „100 baseinų piknikas“
Tėveliai su vaikais visus šiuos patarimus turės galimybę išbandyti praktiškai. Liepos 24-ąją, minint pasaulinę skendimų prevencijos dieną, renginyje „100 baseinų piknikas“ prie Baltojo tilto, plaukimo trenerė Ž. Skridlienė rengia praktines edukacijas apie pirmuosius ir pačius svarbiausius mokymo(si) plaukti žingsnius. Renginys nemokamas. Pradžia – 15 val.
Daugiau informacijos apie šį renginį rasite čia.
