„Kiekvienas vaikas yra ypatingas, neatsižvelgiant į tai, moderniame pasaulyje jis auga ar tai darė drauge su mumis. Mes žinojome, kaip į ausinuką įkišti kasetę, jie žino, kaip internete surasti informaciją apie kokį nors atlikėją. Ir tik nuo tėvų požiūrio priklauso, ar tai, kiek laiko mažieji praleidžia su telefonu ar planšetiniu kompiuteriu rankose, jiems padės gyvenime ar pakenks,“ – sako M. Melmanas, paklaustas apie požiūrį į šiuolaikinio jaunimo aistrą išmaniosioms technologijoms.
Pasak jo, svarbiausia nuo pat pradžių vaikui nubrėžti ribas ir laikytis susitarimų: kiek tu pats leisi mažam žmogui augant nuklysti į šoną, tiek jis ir nuklys. Tačiau Vokietijoje, kur gimė ir auga jo dukra, į išmaniąsias technologijas žiūrima kiek kitaip ir vaikai gerokai ilgiau neturi savo mobiliųjų telefonų, todėl Makso teigimu, Amelie lauke būna ir po medžius karstosi ne ką mažiau, nei jis pats, būdamas mažas.
„Planšetė nėra gyvenimo prasmė, tačiau pas mus kiekvienu klausimu vyksta derybos. Draugiškai, tačiau rimtai susitariame, kiek laiko galima skirti virtualiems žaidimams, o kiek reikia skirti draugams ir pareigoms. Tfu tfu tfu, pas mus tai nėra problema. Tačiau vaikų edukacija šia tema Vokietijoje labai skiriasi. Nors mano dukrai jau devyneri, bet ji dar neturi savo mobiliojo telefono. Ten taip yra priimta. Lietuvoje normalu, kad šešerių pyplys jau sėdi su savo telefonu, o Vokietijoje tai būtų keista, todėl Amelie turi tik savo planšetinį kompiuterį, kuriuo žaidžia arba susiskambina su močiute, žiūri vaizdo įrašus „YouTube“. Tai yra priemonė muzikai, kuria ji labai susidomėjo“, – pasakoja M. Melmanas.
„Biplanas“ neslepia, jog gyvenimas atskirai nuo šeimos tikrai nereiškia, jog jis dukrą lepina labiau, o žmonai tenka visi auklėjimo vargai. Reikia nepamiršti, kad Amelie yra mergaitė, o mergaitės dažniausiai būna tėvelių numylėtinės. Todėl neabejoju, kad lepinčiau ją tiek pat ir gyvenant kartu“, – šypsosi muzikantas.
O kokių privertusių net žagtelėti klausimų jis yra sulaukęs iš savo devynmetės?
„Pakankamai netikėta mums buvo išgirsti klausimą apie tai, ar tikrai galima mergaitei susituokti su mergaite. Tada jai buvo septyneri. Išgirdęs klausimus iš savo vaiko aš renkuosi ne raudonuoti ar juokauti, bet stengiuosi jai viską išaiškinti su tiek smulkmenų, kiek tuo metu leidžia vaiko amžius. Todėl paaiškinome, kad tai gali įvykti, bet tai yra labiau išimtis, nei taisyklė ir nors berniukai yra sutverti mergaitėms ir atvirkščiau, tai nėra kažkas blogo“, – pasakoja M. Melmanas.
Tad kaip jam pavyks leistis į DELFI iššūkį ir atsakyti į dar daugiau panašių, ne visai patogių, tačiau rimtų klausimų, kurie domina mažuosius? Pabandom.
Iš kur burtininkai žino, kas vyks ateityje?
Šitas vienas iš lengvesnių (juokiasi). Manau, kad burtininkai dėl to ir vadinami burtininkais, nes jie žino, kas vyks ateityje. Kaip jie tai žino, tai jau yra jų paslaptis. Jei mes tai žinotume, taip pat būtume burtininkai.
Sako, kad ant medžių pinigai auga. Kur man tokį medį rasti?
(Giliai atsidūsta). O čia jau nebuvau pasiruošęs. Galbūt toks medis kažkur ir egzistuoja, tiesą pasakius, nesu tokio matęs. Bet vaikščiodamas miške vis pasižiūriu į medžius ir paieškau, ar ten nėra tų pinigėlių.
Kas yra penis?
Tikėjausi, kad šio klausimo nebus. O galima į jį atsakyti pabaigoje?
Iš kur ateina mintys?
Čia yra man visiška paslaptis, nes aš lygiai taip pat neįsivaizduoju, iš kur ateina dainos. Iš kur jos ateina į mano galvą – tai didžiulė ir labai įdomi paslaptis, kurią norėčiau įminti. O jei įminčiau, galėčiau parašyti kur kas daugiau dainų, negu parašau dabar.
Kodėl jūrų kiaulytė taip vadinasi, nors nei moka plaukti, nei yra kiaulytė?
Klausimas, į kurį atsakymą aš taip pat norėčiau sužinoti, nes man jis neduoda ramybės jau labai ilgai.
Kaip laikas gali bėgti lėtai, jei jis bėga? Reiškia, jis tai daro greičiau, nei eidamas?
Kartais laikas bėga, kartais eina, kartais slenka. Jo greitis priklauso nuo to, ką mes tuo metu veikiame.
Kai pjausto svogūną, mano mama visad verkia. Jai jo gaila? Kodėl negaila pomidoro?
Manau, kad jai gaila ir pomidoro, ir agurko. Bet svogūnas yra toks gudrus, kad moka sugraudinti žmones.
Kam valyti dantis, jei jie išklibės ir iškris?
Logiška tai, kad reikia daryti viską, kad jie išklibėtų ir iškristų kuo vėliau. Todėl dantis reikia saugoti ir jais rūpintis.
Kokio dydžio yra didelė problema ir kaip žinoti, kad ji tikrai didelė?
Problemos būna skirtingų dydžių, tačiau neteisinga manyti, kad maža problema išties yra maža. Kai kam ji gali būti labai didelė. Todėl problemų dydis priklauso nuo paties žmogaus požiūrio. Svarbu nedaryti iš musės dramblio, tai yra iš mažos problemos nedaryti didelės. Bet jei problema yra tikrai didelė kaip kokie trys drambliai, ją būtinai reikia spręsti.
Kaip žinoti, kad tu kažką myli?
Žinoti to neįmanoma. Iš savo patirties galiu pasakyti – tai galima tik pajusti. Tai kai tu kažką įsimylėsi, būtinai tai pajusi ir daugiau tokių klausimų nekils.
Kai gimsta brolis ar mes galime jį atgal sukišti, kad gimtų sesė?
Ne, tai tikrai nėra įmanoma ir manau, kad laikui bėgant tu suprasi, kad labai gerai, kad tokios galimybės nėra, nes tikrai mylėsi savo brolį ir jis bus pats geriausias.
Mamos pagimdo vaikus, o ką gero daro tėčiai?
Tėčiai taip stipriai myli mamas, kad atsiranda vaikai. Jeigu nemylėtų, nebūtų tiek daug laimingų šeimų.
Iš kur pučia vėjas?
Nežinau nei iš kur jis atsiranda, nei iš kur pučia, bet nuo vaikystės esu linkęs tikėti, kad vėjas ateina iš jūros pusės.
Tai kas, vis dėlto, yra penis?
Jei tai reikėtų išaiškinti dukrai, labai ilgai galvočiau, kaip tai padaryti. Tai yra vyriškas organas, vienas iš esminių skirtumų tarp vyrų ir moterų. Tėčiai jį turi, mamos – ne. Būtent dėl to mama gali pagimdyti vaikus, o tėčiai gali tik stipriai mamas mylėti.
