Miego konsultantas Robertas Oexmanas aiškina, kad vakare dėl natūralių mūsų organizmo cirkadinių ritmų sumažėja kūno temperatūra – tokiu būdu smegenims tarsi pranešama, kad pats laikas eiti miegoti.
„Artėjant įprastam poilsio laikui, mūsų kūno temperatūra pradeda mažėti. Kūno temperatūra turi sumažėti, kad padidėtų melatonino (miego hormono) kiekis, tad kai išeinate iš šilto dušo, jūsų kūno temperatūra krinta, o melatonino kiekis auga, – sako Oexmanas. – Prieš pat pabudimą ryte mūsų kūno temperatūra pradeda kilti ir tai yra vienas iš signalų smegenims, kad laikas atsibusti ir pradėti dieną.“
Tiesa, pabrėžia jis, nors tai ir naudinga, ši praktika ne visada yra būtina, nes įprastai žmogaus cirkadiniai ritmai inicijuoja šį procesą nepriklausomai nuo vandens procedūrų.
Jis tikina, kad norėdami visapusiškai pasinaudoti su miegu susijusiais dušo privalumais, turėtumėte vonios procedūromis užsiimti „likus maždaug 30 minučių iki miego“.
Vis tik dalis žmonių teigia, kad gerą miegą jiems užtikrina ne karštas, o... šaltas dušas. Specialistas savo ruožtu teigia, kad klinikiniu požiūriu tai nėra geriausia praktika, skelbia Huffpost.
„Tyrimai rodo, kad vėsi vandens temperatūra suaktyvina rudąjį riebalinį audinį, kuris „generuoja miegą skatinančius signalus“, – sakė jis. – Vis tik pernelyg šaltas vanduo prieš miegą gali padidinti kūno temperatūrą – tokiu būdu sumažėja kraujo tekėjimas į odą ir skatinamas drebulys, kuris padidina kūno temperatūrą ir gali panaikinti bet kokią naudą, gautą iš nedidelio rudojo riebalinio audinio kiekio, kuris aktyvuos miegą skatinančius signalus.“

Tuo metu rytinis dušas, teigia Oexmanas, iš tikrųjų gali padėti žmonėms atsikratyti mieguistumo, kuris būdingas beveik kiekvienam, nesvarbu, ar žmogus naktį kokybiškai pailsėjo, ar ne.
Svarbūs įpročiai po maudynių
Gydytoja dermatologė Julia Carroll sako, kad kalbant apie odos sveikatą ir priežiūrą – nėra jokio skirtumo, ar žmogus maudosi ryte, ar vakare. Apskritai, aiškina ji, dušas padeda „nuvalyti nešvarumus, riebalus ir kitus aplinkos teršalus“. Carroll teigia, kad, nepaisant to, „vis tik tai asmeninis pasirinkimas“.
Didesnį dėmesį dermatologė atkreipia į tai, kaip elgiamasi po maudynių.
„Pravartu žinoti, kad per dažnas maudymasis duše, ypač jei tai darote su labai šiltu ar karštu vandeniu, gali sukelti odos išsausėjimą ir sudirgimą, – sako ji. – Visais atvejais svarbu naudoti švelnias, nedirginančias prausimosi priemones ir drėkinti odą po dušo, nepriklausomai nuo paros laiko.“
Carroll taip pat pastebi, kad daugelis žmonių nedrėkina kūno odos rytais, nes tam paprasčiausiai nelieka laiko. Ji akcentavo, kad tuomet tai reikėtų padaryti prieš miegą.
Atkreipia dėmesį į plaukus
Jei maudotės duše vakare prieš miegą, specialistai ragina atkreipti dėmesį į plaukus – šiuos būtina išdžiovinti, sako plaukų specialistas Jonathanas Palmeris.
Jis tikina, kad daugybė žmonių eina miegoti drėgnais plaukais. Jei maudotės vakare, tikina J. Palmeris, plaukai sudrėksta. Jei eisite miegoti drėgnais plaukais, jie natūraliai taps silpnesni ir labiau linkę į slinkimą. Linkę nedžiovinti plaukų vakarais turėtų suvokti, kad kyla ir galvos grybelio rizika.
„Vienkartinis nuėjimas miegoti drėgnais plaukais nesukels katastrofinių pasekmių, vis tik laikui bėgant tai gali turėti įtakos. Miegoti sveikatos atžvilgiu gerokai palankiau išdžiovintais plaukais“, – sakė Palmeris.

Dušo temperatūra turi įtakos budrumui ir susikaupimui
Per pastaruosius kelerius metus įvairūs tyrimai parodė, kas maudynės duše gali veikti net streso lygį. Tyrėjai pastebėjo, kad šaltas dušas gali padidinti kortizolio, organizme išsiskiriančio streso metu, kiekį.
„Šaltas dušas gali padėti padidinti kortizolio kiekį, nes jis stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, kuri yra atsakinga už organizmo reakciją „kovok arba bėk“, – teigiama tyrime. – Ši reakcija gali padidinti širdies ritmą, kraujospūdį ir kortizolio kiekį organizme, o visa tai gerina budrumą ir susikaupimą.“
Tyrimo duomenimis, šaltas dušas taip pat skatina adrenalino – hormono, galinčio pagreitinti širdies, kraujospūdžio ir kvėpavimo ritmą – išsiskyrimą.
„Visa tai taip pat gerina protinį budrumą ir susikaupimą“, – nurodoma tyrime.
O štai „BayCare“ interneto svetainėje rašoma, kad šilto dušo praktika siejama su mažesniu streso lygiu („kai karštas vanduo liejasi kūnu žemyn, mūsų raumenys atsipalaiduoja, mintys tampa ramios, o viso kūno įtampa išnyksta“), geresniu miegu, numalšinta įtampa, ir atsipalaidavimu.
Teisingo atsakymo nėra
Panašu, kad prausimasis duše tiek ryte, tiek vakare turi savo pranašumų, tačiau negalima kategoriškai pareikšti, kad kažkuris paros metas yra geresnis. Juk skirtumų ne tiek jau ir daug.
Anot dermatologo A. Vij, nėra galutinio atsakymo, kada geriausia eiti į dušą. Viskas priklauso nuo įpročio.
„Žinoma, gali būti konkrečių priežasčių, kodėl prausiatės ryte ar vakare, pavyzdžiui, jeigu reikia išsiplauti plaukus, tačiau jau vėlus vakaras, ir nenorite gultis miegoti šlapiais plaukais, tikriausiai duše prausitės ryte. Jeigu jus kamuoja egzema ar dermatitas, verčiau palaukti vakaro.“
Taigi, kada geriau praustis duše? Įvertinus visas aplinkybes, galbūt naudingiau praustis vakare. Bet tai nėra auksinė taisyklė, svarbiausia apskritai rūpintis savo kūno higiena.