„Kursai, literatūra kalba apie tai, kaip prižiūrėti naujagimį, bet man neteko perskaityti ar išgirsti juose informacijos ar bent minimalių gairių, kaip elgtis kai tave ištinka vadinamieji „baby blues“ (iš angl. Nuotaikos svyravimai susilaukus kūdikio). Jei atvirai, šią savoką sužinojau tik po to, kai susitvarkiau su savo emocine būsena. Vyras vis paklausdavo, kodėl tu jautiesi nelaiminga, juk pagimdei nuostabią dukrą?
Jau tada man kirbėjo mintyse, kad mūsų visuomenėje daug gyvenimo spalvų yra tiesiog ištrinama. Kalbame apie patogias temas, o tie, kurie pradeda skęsta – dažniausiai turi išplaukti vieni. Taip ir gimė šio projekto idėja – kalbėti apie tikrą mamų gyvenimą: kada ištinka depresija, kaip atsigauti po Cezario pjūvio ar atlaikyti visuomenės spaudimą, kad „va, jau kitą vaiką pagimdysi pati“. Aš nei vieno nepagimdžiau, bet ar tai sumažina mano meilę jiems?", – svarsto L. Mazalienė.
„Mamos be tabu" – tai nesuvaidintų ir atvirų pokalbių šou apie neištrintus motinystės elementus su ironijos prieskoniu. Pasak organizatorių, norisi su moterimis opias temas gvildenti ne tik socialinėse paskyrose, bet ir gyvų pokalbių metu, kurie kvies ne tik susitikti su savo sričių specialistais, bet ir skatins burtis ir palaikyti mamas, priimti jų skirtingas motinystės istorijas be išankstinio nusistatymo bei kritikos bei pasijuokti iš gyvenimiškų situacijų.
„Kas pasakė, kokia turi būti mama? Tau darė cezarį, nes reikėjo arba tu tai pasirinkai pati?! Tai tavo vaikai nebus tokie artimi su tavim... Kodėl nemaitini savo pienu? Na, ir neduok, Dieve, mišinuko paragaus, tai jau sirgs visad... Dirbi augindama vaiką arba palikai auklei, o gal išvedei į darželį, kai jiems buvo metukai? Vargšas vaikas. Tu palieki vaiką/us dviem dienom ir išvyksti su vyru dviese?! Kaip tu taip gali... Daug tokių ir kitokių dalykų išgirsti, bet niekada nesuprantu, kodėl reikia teisti. Juk mes nesmerkiame tų mamų, kurios rauda, kad niekada neišeina be vaiko ar nedirba ir augina vaiką iki mokyklos, bet nieko nekeičia. Kodėl? Nes tai ne mūsų reikalas mokyti viena kitą. Mes turime toleruoti, palaikyti, nepiršti savo gyvenimo modelio kitiems, nes juk kiekvienas esame skirtingi. Mes galime dalintis, pasakoti, atvirauti nenorėdamos įteigti, kad taip reikia daryti! Mes tik norime būti visos kartu skirtingos, bet kartu ir vienodos“, – mintimis dalijas trynukų mama S. Lipnė.
Pirmojo susitikimo metu, jau sausio 26 d. Vilniuje, 3 vaikų mamos kartu su psichologe Migle Leviniene diskutuos apie motinystės viziją ir „ištikusią” realybę. Didžiausią dėmesį aktyvios mamos nusprendė skirti pogimdyvinės depresijos temai.
Įvairių tyrimų duomenimis, net iki 21 proc. moterų per pirmuosius vaiko gyvenimo metus susiduria su pogimdyvine depresija. Pogimdyvinė depresija nustatoma tuomet, kai elgesio ir nuotaikos pakitimai tęsiasi daugiau nei dvi savaites. Ją diagnozuoja specialistas. Tiksliai neaišku, kas lemia pogimdyvinės depresijos atsiradimą, tačiau ją paskatinti gali prieš tai buvusi depresija, prasti santykiai šeimoje, smurtas, didelis stresas. Pogimdyvinė depresija – ne nuosprendis. Atradus tinkamus būdus sau padėti galima greitai susigrąžinti motinystės džiaugsmą.
