Keliose „Facebook“ grupėse kilusiose diskusijose jų narės atvirai pasidalijo, ką ketina dovanoti savo vaikų auklėtojoms atsisveikinimo su darželiu proga. Į diskusijas įsitraukusios mamos atskleidė, kad šiemet darželio išleistuvių šventė šeimoms kainuos nuo 20 iki 100 Eur, o dovanos auklėtojoms varijuos nuo gėlių ir simbolinių niekučių iki stambių sumų vokeliuose.
Lygindamos tokias skirtingas sumas vienos internautės tai vadino paprasčiausia tuštybių muge ir piktinosi, jog tai ne kas kita, kaip reketas vidury dienos, tad geriausia būtų, kad tie, kas nori atsidėkoti gausiau, tai padarytų asmeniškai, o ne reikalautų prisidėti ir kitų tėvų, kurie gal ir neturi tokios galimybės. Anot jų, savo dėkingumo pedagogams nebūtina išreikšti materialiomis dovanomis – pakaktų ir gero nuoširdaus žodžio.
Kitos dideles rinkliavas vertino teigiamai – anot jų, visiems žinoma, kad pedagogų algos per mažos, todėl tokios padėkos yra pateisinama finansinė parama.
„Aš tik už simbolines dovanas. Jeigu kažkas jaučiasi kažką skolingas (gal priimtas išskirtinai, gal kažkokių papildomų paslaugų gavęs), tegu atsiskaito asmeniškai, o ne iš bendrų grupės pinigų“, – rašė viena mama.
„Pas mus irgi užsiplieskė [dovanoti] daug dovanų: puokštės direktorei, muzikos mokytojai, pavaduotojai ir t.t. Laukiu dar bendros sumos. Mano nuomone, čia per gerai. Direktorės asmeniškai akyse nesu mačius. Kaži ar ji bent žino vaikų vardus, nuo ko gauna gėlių“, – ironiškai klausė kita.
„Mūsų darželyje yra tradicija palikti nuo grupės dovaną darželiui. Nusprendėme padovanoti sūpynes. Auklėtojoms dovanosime gėles ir po molinį puodelį su vaikučių vardais. Viskas kainuos 20 Eur kiekvienam vaikui“, – mažiausią sumą diskusijoje įvardijo darželinuko mama.
„Mano lanko du vaikai (viena priešmokyklinukė) – 30 Eur per abu. Auklėtojoms [dovanas] suprantu, bet darbuotojams tai pirmą kartą girdžiu“, – atskleidė dar viena grupės narė.
Tačiau čia pat pasirodė ir kitokia nuomonė: „[Tai, kad kai kurie dovanos dovanas ne tik auklėtojoms, bet ir darželiui bei kitiems darbuotojams] manęs visiškai nestebina. Greičiausiai sakysite, kad jų darbas toks, bet, pavyzdžiui, aš jaučiu dėkingumą visam personalui, kuris prisideda prie mano vaiko ugdymo, ir ne tik. Net ir tetoms, kurios stovi prie puodų, ar dėdei, kuris grėbia lapus ir laisto gėles.“
„Pasitarę darželio grupėje nusprendėme visoms trims auklėtojoms prie dovanos pridėti vokelius po 300 Eur. Turėsim ir gražią šventę su animatoriais. Juk norisi gerų prisiminimų iš darželio! Mes metamės po 100 Eur nuo vaiko“, – pasidalijo į vieną Kauno darželį dvynukus vedanti mama.
„Na čia Lietuvoj dar toks likęs nesąmoningas reketavimas ir noras visas skyles užkaišioti kyšiais, dovanėlėmis ir dar visokiomis nesąmonėmis. Vaikų išleistuvėms iš darželio rinkliava po 100 Eur – oho! Aš dovana laikau arba bendrą dovaną darželiui, pavyzdžiui, kokį nors inventorių ar žaislus, kurie liks, arba vaiko pieštą atvirutę ar kažkokį darbelį auklytei. Ar tėvams jau visai galvos susisukę? Ar čia toks noras pasirodyt, kad geriau paskutinius pinigus atiduosim, bet šventę padarysim?“ – rašė emigracijoje gyvenanti dar viena mama.
Kitos mamos pritarė atskleisdamos ir kitą tokių rinkliavų pusę: „Jei atsisakai duoti pinigų sakydamas, kad tai per didelė suma, [kiti] tėvai pyksta ir nebebendrauja. Gal nereiktų išvis tokių rinkliavų daryt, kad vėliau nebūtum atstumtas ir apkalbamas kitų tėvų? O auklėtoja naujiems vaikams sakys: nu va, kaip man smagu, praėjusių metų vaikų tėvai sumetė man ant vokelio. Man būtų svarbiausia, kad žmogus mane aplankė, prisiminė, o ne kad kuo didesnę dovaną ar vokelį atneštų.“
Įsisuka į užburtą ratą
Anot psichologės Rasos Aukštinaitytės, pinigus tėvai dovanoja nenorėdami atsilikti ir pasirodyti prasčiau. Taip jie įsisuka į ratą ir kasmet patys sau užsikelia vis didesnę kartelę.
„Mano pastebėjimu, tai atėję iš seniai – noras atsidėkoti būtent pinigais. Ar taip nėra ir kitose šalyse, aš pasakyti negaliu. Kodėl mes taip darome? Iš vadinamojo bandos jausmo. Jeigu kažkas kažką padarė – tai ir mes tada darysim. Jei su pirmu vaiku taip darėm, tai ir dabar darysim“, – situaciją komentavo ji.
Psichologė prisiminė kelias girdėtas istorijas, kai tokiais atvejais tėvams net yra tekę pinigų skolintis. „Iš profesinės patirties žinau, kad yra tėvų, kurie net skolinasi pinigų, kad galėtų prisidėti prie didelės sumos auklėtojai. Yra tokių dalykų. Nes jei tu neduosi pinigų – nebus tavo parašo tame sąraše, o kaip tai atrodys? – kalbėjo R. Aukštinaitytė. – Bet įsivaizduokit, gal kažkas neturi pinigų arba vienas vaikas tais metais baigia darželį, o kitas – dvylika klasių, dar kažkokia proga pasitaiko – ir tėvai turi duoti pinigų. Tokiais atvejais jie negali duoti mažai arba jų visai neduoti, nes tai atsilieps vaikui, jo savivertei. Panašiai kaip būna su drabužiais ar kitais dalykais, kai nesinorima iškristi iš konteksto. Tuomet tėvai verčiami prisitaikyti, pasistengti. Ir išeina toks užburtas ratas. Mes dovanojam, nes visi dovanoja, nors gal tuo metu neturim sąlygų ir prisidedam iš paskutiniųjų, o tas ratas taip ir sukasi.“
Šioje situacijoje psichologė atkreipia dėmesį ir į kitą medalio pusę – dovanojamos brangios dovanos ne visada būna maloni staigmena. „Atsimenu, viena mano pacientė buvo pedagogė ir papasakojo, kad labai nesmagiai jausdavosi dėl tokių dovanų. Pavyzdžiui, kažkokia proga ji gavo čekį apsipirkti vienoje prabangioje parduotuvėje. Visų pirma, jai nereikėjo tų prekių, tą sumą ji verčiau būtų panaudojusi kažkur kitur. O kitas dalykas – ji sakė, kad jai būtų buvę maloniau gauti bilietus į teatrą, muziejų ar baletą. Ir knyga būtų buvusi geresnė dovana. Kai mokytojams pradedama dovanoti čekius į drabužių ar kosmetikos parduotuves, tai jau peržengiamos ribos. Čekiai – labiau asmeniniai dalykai, o kadangi dovanojama auklėtojai – dovana turėtų būti siejama su profesiniais dalykais“, – sakė R. Aukštinaitytė.
