Susiklosčius tokiai situacijai, kai daugelis jūsų išbandys, ką reiškia būti freelanceriu, pasidalinsiu principais, kuriais vadovaujuosi, kad darbas namuose būtų kuo produktyvesnis, ir kuo mažiau vargintų.
Pirmiausia – tai dienotvarkė. Jeigu žinau, kad dieną leisiu su vaiku, iš vakaro susirašau pagrindinius rytojaus darbus ir einu anksčiau miegoti. (Jei nepavyksta, paskaitykite šiuos patarimus: Užmigti per 2 minutes: ar jau bandėte šį kovos su nemiga būdą?)
Keliuosi 5 valandą ryto. Kadangi šeima pabunda apie 8tą, turiu tris storas valandas sau. Užsikaičiu tik kavos, negaištu laiko pusryčiams ir dušui, nes kiekviena minutė brangi, nusimaudyti galiu ir su vaiku, o pavalgiusi dažniausiai aptingstu.
Niekada nesijungiu nei naujienų portalų, nei socialinių tinklų, neskaitau asmeninių laiškų – jie suvalgo labai daug laiko, neigiamos naujienos išbalansuoja ir trukdo susikaupti. Delfi, Facebookas ar Instagram man, tiesą pasakius, yra kaip pyragėlis – juos sau leidžiu tik nuveikusi kažką svaraus ir ne daugiau nei penkioms minutėms kas porą darbo valandų. Iki 8 ryto mano telefonas būna skrydžio rėžime.
Jeigu esate darbo namuose naujokas, garantuoju, pradėjus dirbti erzins viskas: norėsis sudėti lėkštes į indaplovę ar sukrauti skalbinius tam, jog du zuikius vienu šūviu nušautum. Ne. Neieškokite priežasčių atsitraukti nuo kompiuterio – jūs esate biure, ir visi namų ruošos darbai palauks iki pietų pertraukos.
Dar viena pagunda – darbas ant sofos. O kaip kitaip… juk jūs GALITE dirbti ant sofos! Rodos, kad PAGALIAU, bet nuoširdžiai patariu… vėliau. Iš pradžių tai gali rodytis kaip tobulas sprendimas, bet net nepajusite kaip suims miegas, ir be noro tvarkytis ar be perstojo marširuoti šaldytuvo link, dar teks kovoti ir su smegenimis, kurios sako „numik, juk niekas nepastebės“. Be to, dirbant gulomis, ir pagurkliui formuotis aplinkybės labai tinkamos.
Tačiau didžiausias iššūkis yra vaikas. Jei jis nepratęs jūsų matyti dirbant namuose, gali būti nelengva. Tad pirmiausia – kalbėkitės ir nenuvertinkit vaikų, kad „jie nesupras, kas vyksta“. Supras. Ir susitarti pavyks. Aš Luną taip pat įdarbinu: ji puikiai gali surūšiuoti skalbinius (juk vaikai nežino, kad tai nuobodus darbas, vadinasi, jis įdomus) ar susitvarkyti žaislus. Jeigu ji nori dirbti kaip ir mama, tuomet sėda šalia su planšete ir rašo istorijas iš emoji veidukų. Jeigu Povilas namie, tuomet vaiku dalijamės: vadinasi, dukrai griežtai draudžiama trukdyti dirbančiam tėčiui ar mamai (tereikia įsivaizduoti, kad gimdytojo tiesiog NĖRA namie), kuris užsibarikaduoja atskirame kambaryje (idealiausia, tame, kuriame nėra šaldytuvo), o vaiku besirūpinantis tėvas, keliauja į lauką ar sugalvoja užsiėmimų. Taip pat stengiuosi produktyviai išnaudoti dukros pietų miego laiką – per jį pasidarau tikrai nemažai. Tiesa, dar vienas pastebėjimas: duokite savo mažiui nedalomo dėmesio, t.y., jeigu jau pažadėjote, kad po pusvalandžio ar valandos jis gaus dešimt minučių su jumis, vadinasi, tas dešimt minučių ir būsite tik su juo – ne telefone, ne bulvių skutime ar viena akimi elektroniniame pašte. Jei jau dirbate, dirbkite, jei linksminatės – darykite tai visa esybe. Tik taip atžala galės atskirti darbą nuo buvimo su šeima, ir jam bus lengviau laukti mamos ar tėčio dėmesio, kai žinos, kad baigus darbą, darbas iš tikrųjų bus baigti.
Šiaip ar taip, manau, nustebsite, kiek daug galite padaryti namuose, kai… netrukdo kolegos. Juk namie nėra nei kavos, nei rūkymo pertraukėlių, susirinkimų, susitikimų, bendradarbių gimtadienių ir biuro paskalų, galite susitelkti tik į darbą. Beje, dar vienas patarimas: jei turite virtualų susitikimą ar skambutį, suplanuokite juos antrai dienos daliai, kai jau visa valia bus išnaudota – pokalbiai atima nemažai laiko ir energijos, o jos reikia ryte, kai dirbate susikaupimo reikalaujančius darbus. (Daugiau skaitykite Valia: kaip ją naudoja ir taupo profesionalai?)
Manau, savaitės pabaigoje negalėsite atsidžiaugti savo puikumu. Linkiu ramios galvos, ramių vaikų ir lygiai tokių pat kolegų!
