„Norėdami stipriau pajusti įvairovę, galime išvykti į tolimus egzotinius kraštus ir kardinaliai pakeisti gyvenamąją aplinką. Bet tai nebūtina. Knygos, filmai, spektakliai, parodos ir daugybė kitų kultūros įvykių mums taip pat suteikia puikių galimybių mintimis keliauti per pasaulį, vis geriau jį pažinti. Dar viena itin vertinga galimybė – susirasti draugų, užaugusių kitokioje kultūrinėje aplinkoje ir nebūtinai atvykusių iš tolimo krašto.

Remiantis statistika, Lietuvoje identifikuojama daugiau nei pusantro šimto tautybių. Mūsų šalyje gyvenantys ne lietuvių tautybės žmonės neretai vadinami tautinėmis mažumomis. Tačiau skirstymas į daugumą ir mažumas labai sąlygiškas, nes Lietuvoje yra žmonių, kurie nėra lietuvių tautybės, bet čia gimė, užaugo ir Lietuvą laiko savo vieninteliais namais. Čia gyvena daug tokių, kurių tėvai yra skirtingų tautybių, todėl vaikai save tapatina su keliomis tautybėmis ir tai nesukelia jiems jokių rūpesčių. Priešingai, jie džiaugiasi augę tarpkultūrinėje aplinkoje, išmokę daugiau kalbų, netgi artimiau pažinę skirtingas religijas. Kultūrinė įvairovė stipriai formuoja tokių žmonių likimus“, – teigia projekto „Kauno tautų pasakos“ ekspertas, knygos sudarytojas, Lietuvos kultūros tarybos tautinių mažumų (bendrijų) atstovas Dainius Babilas.

Pasakų knygos „Užburtas miestas. Kauno tautų pasakos“ pristatyme buvo supažindinama su Lietuvoje gyvuojančių tautų kultūra, papročiais, istorija, šokiais, dainomis ir, žinoma, pasakomis. Knygos pristatymas vyko kartu su penktuoju Lietuvos tautinių bendrijų festivaliu „Kultūrų sodas 2022“, kuriame susibūrė tautinių bendrijų ansambliai, meno kolektyvai, solistai, amatininkai, aktyvūs bendruomenių nariai ir visi kūrybingi įvairių tautybių žmonės.

Leidyklos „Debesų ganyklos“ projektui ir knygai „Užburtas miestas. Kauno tautų pasakos“ parinktos dvylikos tautų pasakos, kurios primins ir priartins prie daugiakultūrės Lietuvos. Knygoje pristatomos šių tautų pasakos: armėnų, graikų, lenkų, marokiečių, romų, rumunų, rusų, sirų, totorių, ukrainiečių, vokiečių ir žydų. Tačiau šių tautų pasakas bus galima ne tik perskaityti knygoje, o ir jų pasiklausyti: prie pasakų pateikti QR kodai, kuriuos nuskaičius mobiliuoju įrenginiu bus galima išgirsti pasaką lietuvių ir originalo kalbomis, taip pat klausytis pasakojimų apie įvairių tautų kultūras ir jų įsitvirtinimą Lietuvoje. Atidžiau įsiklausę skaitytojai pajus, kad skiriasi tik pasakų veikėjų vardai ir vietovardžiai, o esminės vertybės yra tos pačios.

„Kūrinių herojai moko nebūti savanaudžiais, nepasitikėti saldžialiežuviais. Kaip lietuvių, taip ir kitų tautų pasakose vertinama išmintis, aštrus protas, o už gerą širdį visada atlyginama geru. Pasakų veikėjai tarsi leidžia pasitvirtinti, kad visi esame panašūs ir artimi net ir kasdieniuose gyvenimuose“, – tvirtina knygos sudarytojas D. Babilas.

Prie projekto ir knygos įgyvendinimo taip pat prisidėjo ir kiti ekspertai: Kauno įvairių tautų kultūrų centro vadovė Eglė Rušinskaitė, VDU Sociologijos katedros dėstytoja ir antropologė dr. Daiva Bartušienė, leidyklos „Debesų ganyklos“ direktorė ir knygų autorė Danguolė Kandrotienė. Projektas yra „Kaunas 2022“ programos dalis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt