Darželiai tik privatūs
Žilvinas neslepia, kad vienas labiausiai jį nustebinusių dalykų buvo amžius, nuo kada vaikai pradeda eiti į darželį. „Visa sistema sudėliota taip, kad tėvai valstybės yra remiami vos pusantro mėnesio po vaiko gimimo. Natūralu, kad pasibaigus paramai, visi puola į darbus, kad galėtų išlaikyti pajamas. Be abejo, yra išimčių, labiau pasiturintys lieka namuose. Bet didžioji dauguma eina dirbti. Kiek pavyko sužinoti, daug šeimų renkasi lankyti darželį ne pilną savaitę dėl to, kad tai yra brangu. Olandijoje nėra valstybinių darželių, visi yra privatūs. Patys nustatinėja kainas. Kai kurie tuo naudojasi ir kelia kainą tol, kol yra norinčiųjų. Taigi tėvai čia nuskriausti iš abiejų pusių: ir iš valstybės, nes yra priversti anksti nutraukti ryšius su vaikais, ir iš darželių – kaip verslo, nes šie turi galimybę tuo pasinaudoti“, – pasakojo pašnekovas.
Paklaustas, kiek maždaug kainuoja darželiai, Žilvinas konkrečiai įvardyti sumos negalėjo. „Vieną pavyzdį man pateikė, kad kažkuriame darželyje valanda kainuoja 7-8 eurai. Be abejo, nereikia šio įkainio lyginti su įkainiais Lietuvoje, nes atlyginimai ten kitokie. Bet daliai šeimų yra per brangu visą savaitę vaiką leisti į darželį, todėl dažnai veda 2-3 dienas per savaitę, kitomis dienomis glaudžia pas vienus ir pas kitus senelius. Iš tiesų, į tokią situaciją žvelgiant iš vaiko perspektyvos – vaizdas tikrai liūdnas“, – sakė Žilvinas.
Kad tėvams būtų patogu, yra darželių, kurie vaikus iš miesto susirenka dviračiais-vežimukais, talpinančiais net keletą vaikų. Anot Žilvino, darželio darbuotojai iš skirtingų miesto vietų ryte pajuda nustatytais maršrutais, kol galiausiai kartu su vaikais susirenka darželyje. Taip pat mažyliai ir sugrąžinami vakare tėvams. „Ši šalis – dviračių kraštas“, – šypsojosi pašnekovas.
Į mokyklą – nuo 4 metų
Darželį vaikai Olandijoje lanko iki 4 metų, paskui keliauja į valstybinę mokyklą. Anot lauko darželio Lietuvoje vadovo, tai yra pakankamai anksti lyginant su Lietuva, ir tai toli gražu neduoda vaikui jokios naudos, netgi atvirkščiai. „Yra daug pasisakančiųjų, kad pernelyg ankstyvas formalus ugdymas ilgalaikėje perspektyvoje daro žalą. Kaip apibūdino kolegos, su kuriais bendravome Olandijoje, visi labai skuba, perima amerikietišką požiūrį: laikas – pinigai. Be to, savotiškas yra ir darbdavių požiūris į mamas bei tėčius. Pasakojo, kaip iš Švedijos atvykęs žmogus pasakė darbdaviui, kad štai gimė vaikutis ir jis planuoja metus laiko auginti jį namuose. Darbdavys tokio požiūrio nepalaikė, todėl teko atsisveikinti su darboviete. Taigi norint ilgiau būti su vaikais reikia įveikti ne tik finansines kliūtis, bet ir visuomenės požiūrį“, – teigė pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad jei Lietuvoje vis dažniau eiti vaiko priežiūros atostogų renkasi tėčiai, Olandijoje tai visiškai neįprasta. „Tėtis, gimus vaikui, iki anų metų pabaigos galėjo paimti dvi laisvas dienas, nuo šių metų gali paimti 5 laisvas dienas. Sakė, kad yra planų, jog po poros metų tas skaičius pasiektų porą savaičių. Tai lyg ir į gerą pusę keičiasi situacija, bet faktiniai skaičiai liūdni – pusantro mėnesio apmokamų atostogų su vaiku. Gali jas imti ir tėtis, bet praktikoje tai itin retas dalykas. Lietuvoje – rojus“, – šypsojosi Žilvinas.
Kadangi pats vadovauja Lietuvoje lauko darželiui, jis stebėjosi, kad Olandijoje tokių yra vos keli. „Tie, kuriuose mes lankėmės, derina vaikų miegą lauke ir viduje. Miegojimui jie turi tokias dėžutes – tiek lauke, tiek viduje. Į jas paguldomi kūdikiai ir uždaromi. Tai normalus ir jiems įprastas migdymo būdas, nors ne visuose darželiuose šitaip. Bet man atrodo, kad tai labai gerai atspindi visuomenės požiūrį į vaikus – kažkur padėtas, uždarytas, kažkieno prižiūrimas“, – svarstė Žilvinas.
Norinčiųjų netrūksta
Jam pačiam ankstyvas nutraukimas tėvų ir vaikų ryšių atrodo žiaurokai. Juk net ir apie kūdikių žindymą tokiuose darželiuose negali būti nė kalbos. Nepaisant to, eilės į darželius didžiulės ir norinčiųjų netrūksta. „Mes lankėmės darželyje, kuris yra artimesnis mūsų vertybėms. Jo vadovė yra švedė, ji palaiko artimą santykį su šeimomis, skatina, kad vaikas pradėtų lankyti darželį kuo vėliau, diegia švedų ugdymo sistemą. Taigi į šį darželį eilėje laukia 200 vaikų. Nepaisant to, kad ten kūdikiai irgi miega „dėžutėse“, jis išsiskiria požiūriu į vaiką, į santykį su juo, ugdymą, žaidimų svarbą, o ne akademinių pasiekimų“, – pasakojo Žilvinas.
Jis pats yra už tai, kad ugdymas būtų neatsiejamas nuo žaidimo, bet pasakojo, kad Olandijoje yra įvairiai. „Vienos įstaigos renkasi aktyviau ruošti mokyklai, kitos leidžia vaikui pasidžiaugti jo vaikyste. Nes keturi metai yra labai ankstyvas metas, kada galima būtų pradėti galvoti apie mokyklą“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, lietuviai įpratę žiūrėti į Vakarus tarsi į teigiamą pavyzdį ir vis ko nors mokytis, bet labai svarbu pasimokyti, kaip lengva perlenkti lazdą. „Tas bėgimas su inovacijomis, ekonomikos pažangos siekimas, turi kitą medalio pusę. Nesinorėtų, kad po 20 metų mums reikėtų atradinėti iš naujo visas vertybes. Todėl džiaugiuosi, kad Lietuvoje dar turime daug gerų dalykų“, – teigė Žilvinas.
