Kelionės stiprina šeimos ryšius, praturtina šeimos gyvenimą pozityviomis patirtimis ir maloniais prisiminimais

Atrodytų, negandos ir taip sustiprino šeimą, kur jau čia daugiau besustiprinsi. Deja, dažnu atveju yra visai kitaip. Ligos laikotarpis gali šeimą suvienyti, bet tuo pačiu ir atitolinti. Tėvai pasišventę tam pačiam tikslui – kad vaikas pasveiktų, tačiau skirtingais keliais į tai einantys (vienas prižiūrintis sergantį vaiką, kitas – pinigus uždirbantis) netenka laiko pabūti kartu, net pasikalbėjimas prie arbatos puodelio tampa prabanga. Tokiais periodais sunku išsaugoti artumą.

Liga gali net suskaldyti šeimą ir palikti ilgai gyjančias žaizdas. Yra žmonių, kuriuos netekties baimė taip stipriai paveikia, kad jie net bėga iš šeimos arba ignoruoja ligą ir elgiasi lyg nieko nebūtų įvykę. Tokį partnerio elgesį suprasti sunku, dar sunkiau jį atleisti.

Onkopsichologė Laura Bratikaitė

Ligos laikas – tai metas, kai nei vienas šeimos narys nebegyvena taip, kaip gyveno iki tol. Nesaugumas, netikrumas, nerimas ir baimė apsigyvena namuose. Kiekvienas savaip jaukinasi šiuos neprašytus svečius. Užtrunka nemažai laiko, kol atsisakoma jų draugijos.

Todėl kelionė – tai galimybė šeimai pabūti kartu jiems naujoje, emociškai „švarioje“ aplinkoje. Bendra veikla tarp tėvų ir vaikų suartina juos, sukuria unikalų bendrumo pojūtį, didina prisirišimą. Atostogų metu šeima praleidžia daug daugiau laiko kartu nei kasdieniame gyvenime. Ypač tai svarbu atsižvelgiant į tai, kad gydymo metu šeima turėjo labai ribotas galimybes būti kartu pilnoje sudėtyje.

Vieno tyrimo metu tėvai dalijosi prisiminimais, kad „kai užeidavo sunkūs laikai, džiugūs atostogų prisiminimai suteikdavo vilties ir praskaidrindavo nuotaiką“. Taigi malonūs kelionių prisiminimai turi terapinį savipagalbos poveikį.

Kelionės po sunkios vaiko ligos turi daug didesnę reikšmę šeimai. Tai nėra eilinės „statistinės“ atostogos. Ilgai nebuvę kartu ir patyrę praradimo grėsmę, šeimos nariai daug giliau supranta buvimo kartu reikšmę ir svarbą. Vaiko liga tėvus padaro kantresniais, atidesniais ir švelnesniais savo vaikams. Tai ypač išryškėja kelionių metu. Jei anksčiau ta pati šeima atostogų metu užsiimdavo kas kuo, tai dabar ta pati šeima nepatingės kartu statyti smėlio pilį ar laidyti aitvarus. Vaikai tai jaučia. Jie jaučiasi svarbiais ir reikalingais, nes tėvai tai parodo vaikams suprantama kalba – per žaidimą kartu.

Nauji patyrimai, įspūdžiai, nematyti kraštai, kitų kultūrų pažinimas turi labai teigiamą poveikį. Ilgas ligos periodas būna susijęs su labai daug naujo: nauja aplinka (ligoninė), nauji žmonės (medicinos personalas, kiti vaikai, jų artimieji), naujos patirtys (procedūros, operacijos), nauja informacija. Daug pokyčių, palydėtų nerimo ir susirūpinimo pilnomis suaugusiųjų akimis. Vaikai tai įsimena. Pokyčiai imamai asocijuoti su nerimu ir kažką blogo reiškiančiu dalyku. Todėl kelionė tarsi turi galimybę įnešti šviesių spalvų į pokyčių suvokimą: nauja aplinka, nauja veikla, nauji veidai, o tėvų akys be nerimo, be rūpesčio, besišypsančios ir tikrai – gal pokyčiai ne visuomet tik skausmą ir liūdesį nešantys? Ir pasveikęs vaikas vėl pamažu grįžta į tą save, kuris be baimės skuodė dviratuku pirmyn, juoko pilna krūtine ir gyvenimui atvira širdimi.

Kelionės pagerina šeimos tarpusavio santykius, sustiprina santuoką, sumažina skyrybų tikimybę

Vaiko liga stipriai paveikia šeimos gyvenimą ne tik emociškai ir psichologiškai, tai stipriai įtakoja ir šeimos finansinę padėtį. Kaip taisyklė, vienas iš tėvų turi atsisakyti savo darbo, kad galėtų būti su sergančiu vaiku, atitinkamai kitam sutuoktiniui tenka didesnė finansinė atsakomybė. Tai paskatina ieškoti papildomų pajamų, dirbti daugiau ir ilgiau. Atitinkamai, mažėja šeimoje praleidžiamas laikas.

Todėl kelionė tampa šeimos laiku tikrąja to žodžio prasme. Tai laikas, kai šeimos nariai gali vėl pajusti buvimo kartu džiaugsmą.

Atostogos – tai pertrauka nuo rutinos ir poilsis nuo kasdienių stresorių. Žinoma, kad tai teigiamai veikia santykių kokybę. Daugybė tyrimų patvirtino tai, kad gerai kartu praleistas laikas didina pasitenkinimo santykiais pojūtį, o kokybiškos komunikacijos kiekis atostogų metu tiesiogiai susijęs su skyrybų rizikos mažėjimu. Tai ypatingai svarbu poroms, patyrusioms krizinį laikotarpį.

Vaikai/Eglės Melinauskienės nuotr.

Kelionės padeda pasijusti laimingesniais

Kelionės didina pasitenkinimą gyvenimu. Jos ne tik sumažina su darbu susijusio streso lygį, bet taip pat, kaip rodo tyrimų rezultatai, reikšmingai mažina ir dėl vaiko ligos patiriamą ilgalaikį stresą. Ištrūkę iš įprastinės aplinkos ir patekę į vietą, kuri neturi nei vienos asociacijos su liga, visa šeima greičiau atsipalaiduoja ir lengviau pasineria į kelionės teikiamus malonumus. Vaikai vėl pajunta vaikystės malonumus: žaidimus, naujų dalykų pažinimą, laisvę nuo vaikiškų pareigų. Tėvai matydami besidžiaugiančius ir pramogaujančius vaikus, vėl nedrąsiai patiki, kad viskas gali būti gerai. Šis tikėjimas yra be galo svarbus, jis pamažu padeda gyti nerimo ir liūdesio išvargintoms širdims ir vėl pažadina meilę gyvenimui.

Verta žinoti:

• Pravartu prisiminti, kad atostogos taip pat gali sietis su padidėjusiu nerimu dėl poveikio vaiko sveikatai. Ligos metu tėvams tampa įprasta būsena nerimauti dėl vaiko sveikatos. Pasveikus vaikučiui, dar reikia poros metų, kad nerimas sumažėtų. Todėl labai svarbu, kad tėvai turėtų informacijos apie tai, kaip vyks kelionė, ką daryti rekomenduojama, o ko geriau vengti.

• Taip pat saugumo pojūtį suteikia ir žinojimas, kur yra artimiausiai viešbučio esanti vaikų ligoninė ir kokiu telefonu numeriu išsikviesti pagalbą. Saugumo suteikia ir išankstinis susitarimas su vaiką gydančiu gydytoju dėl virtualios konsultacijos teikimo, jei atsirastų poreikis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją