Vaiko suvokimo lygmuo ankstyvajame amžiuje yra labai konkretus – jis supranta tai, ką mato, ką gali apčiuopti, todėl tokios sąvokos kaip meilė tėvynei ar pasididžiavimas mažiems vaikas yra sunkiai suvokiamos. Vystantis kalbai po truputį vystosi ir vaiko supratimo lygmuo, tačiau net ir turėdamas platų žodyną, ne visose situacijose vaikas turi patirties. Taip po mažu kaupdamas patirtį vaikas supranta ir tam tikrų dalykų, įvykių prasmes, atranda pasekmės – priežasties ryšius, o suaugusiųjų pareiga yra paaiškinti ir padėti juos atrasti greičiau.
Pilietiškumo jausmą kurkime per geras emocijas
Norint vaikui paaiškinti mūsų šaliai svarbius momentus, ugdyti pasididžiavimo jausmą pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad vaikai atsimena ir supranta įvairius dalykus per emocijas. Turbūt ir jūs galvodami apie savo vaikystę prisimenate tai, kas kelia stiprias emocijas – arba labai teigiamas, arba neigiamas, tad norėdami ugdyti vaikus gerais piliečiais visų pirma turime suteikti jiems smagią pilietiškumo patirtį. Įvairios šventės, minėjimai yra puiki proga šių patirčių sukurti kuo daugiau. Istorines detales ir sunkiąją istorijos pusę jau vėliau, mokykloje, vaikas po truputį išmoks ir suvoks, o ankstyvajame amžiuje pilietiškumo ugdymo pagrindas turėtų būti malonios emocijos.
Atraskite jūsų šeimai mielus šventinius ritualus
Džiugias emocijas ir malonias patirtis galima kurti įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, aš įvairių Lietuvai svarbių dienų proga su savo mažamete dukra kepu trijų spalvų blynus. Kadangi jai apskritai patinka su manimi virti ir kepti, šis užsiėmimas tampa dar smagesnis į blynus įmaišius mūsų trispalvės spalvas. Toks ritualas mūsų šeimoje jau tapo laukiamas, o dukra vis klausia, kada švęsime ir kepsime blynus.
Įvairios smulkmenos, tokios kaip geltonos, žalios ir raudonos spalvų balionų pūtimas, dainavimas drauge vaikui kelia geras asociacijas, susietas su Lietuvai svarbiais akcentais, pavyzdžiui, vėliavos spalvomis. Šiuos akcentus augdamas vaikas vis geriau supranta ir įsisąmonina.
Kurkime bendrumo jausmą
Daugelis greičiausiai sutiks, kad daina yra bene tiesiausias kelias šventinei nuotaikai pajusti, tad ėjimas kartu giedoti himno yra svarbi tradicija norint pajusti šventinę dvasią, pasididžiavimo jausmą. „Istorijų namuose“ išsiruošę į žygį su vaikais visuomet traukiame „Ant kalno mūrai“, o iš tėvų ne kartą girdėjome, kad vaikai grįžę namo ir patys padainuoja, ir tėvus ragina prisijungti.
Bendrumo jausmą labai padeda kurti ir bendro projekto vystymas, tam tikros problemos sprendimas. Pavyzdžiui, minėdami Sausio 13-ąją, „Istorijų namuose“ kartu statėme televizijos bokštą, o vėliau žaidėme, jog nykštukas pavogė vėliavą, nes norėjo vienas pats ja džiaugtis, tačiau bendromis pastangomis ją atgavome ir galėjome džiaugtis visi.
Kiek vietos pilietiškumo ugdymui yra darželyje?
Žinoma, svarbiausią vaidmenį ugdant pilietiškumą ankstyvajame amžiuje vaikui turi tėvai, tad kaip pastarieji auklėja savo atžalas, kokį pavyzdį rodo – ar mini valstybines šventes, kelia vėliavą ir pan., priklauso ir vaikui formuojamas suvokimas.
Tačiau ir ugdymo įstaiga čia vaidina svarbų vaidmenį. Augdamas vaikas pamažu supranta save ne tik namų erdvėje, bet plečia savo aplinkos pažinimą – kokioje šalyje, kokiame pasaulyje gyvena. Pavyzdžiui, „Istorijų namuose“ naratyvinių žaidimų metu žaidžiame, kad keliaujame po pasaulį – vykstame į Australiją, Antarktidą, bet visuomet grįžtame į gimtinę, žinome, iš kur esame kilę, kur mūsų namai ir gimtasis miestas. Visas ugdymo procesas darželyje yra paremtas naratyvinio žaidimo metodu, tad vaikus skatiname laisvai fantazuoti, ieškoti tokių siužetų, kurie jiems patiems įdomūs ir priimtini.
Kaip sudominti mažą vaiką istorinėmis temomis?
Paprastai vaikai noriai įsitraukia ir į švenčių metu organizuojamą vėliavos kėlimo ceremoniją, himno giedojimą, kitas veiklas – svarbu rasti jiems patrauklų ir suprantamą temos pateikimo būdą. Skiriant ar su vaiku atliekant įvairias užduotis, pavyzdžiui, piešiant Lietuvos vėliavą ar statant pilį iš kaladėlių, bet jų nesujungiant tarpusavyje, vaikas fragmentiškai ir mokosi. Jo galvoje tarsi atsiranda atskiri stalčiukai, į kuriuos nugula skirtingos patirtys. Tuo tarpu jei apie tą pačią temą kalbame skirtinguose kontekstuose ir visas užduotis susiejame tarpusavyje – vaikui daug lengviau suvokti jų prasmę. Pavyzdžiui, Sausio 13-osis rytą darželyje ieškojome geltonos, žalios ir raudonos spalvos daiktų, tuomet pūtėme spalvotus balionus – taip vaikui jau dalyvaujant vėliavos kėlimo ceremonijoje atsiranda sąsaja su vėliavos spalvomis, jas gerai įsimena.
Aiškinant vaikams gana sudėtingas temas visuomet patariu pasitelkti ir vaikiškas knygeles. Kuriant istorijas ir žaidimų siužetus, taip pat stengiamės atitinkamai pagal temą pritaikyti ir vaikams įdomias knygas. Kalbėdami apie Vasario 16-ąją skaitysime vaikams skirtą knygą apie Joną Basanavičių, vėliau jau žaidimo metu keliaudami po Lietuvą šį herojų sutiksime. Taip panaudojamos tam tikros detalės, momentai, herojai, kurie po truputį padeda vaikui suprasti, kodėl kai kurie įvykiai ir dienos yra tokios ypatingos Lietuvai.
Pasakokime vaikui savo šeimos ir šalies istoriją, dainuokime dainas – minėkime ir kurkime šventę patys.
