Iš pradžių laidoje mokslininkės paprašyta įvertinti vardų tendencijas Lietuvoje. Laidos vedėja teiraujasi – ar daug nelietuviškų vardų registruojama mūsų šalyje, kai anglų kalba bendraujame vis dažniau?
„Lietuvoje vardų situacija, galima sakyti, labai gera. Didžioji dalis vardų turi lietuvių kalbos galūnę, dalis jų yra lietuviškos kilmės, tad tie vardai yra būdingi, įprasti lietuvių kalbai, – sako profesorė. – Žinoma, tėvai dabar linkę vaikams duoti daug originalių vardų, bet dalis jų yra lietuviški. Tad, galima sakyti, to originalumo bruožas – kuo įvairesnio, įdomesnio lietuviškumo paieškos. Pavyzdžiui, Pasaka, Kosmosas – tokio tipo vardai reti, įdomūs, bet įprasti savo forma lietuvių kalbai. Tuos vardus mes galime linksniuoti, jie visiškai nekrenta iš bendro konteksto.“
D. Sinkevičiūtė tikina, kad lietuvių emigrantų vardus ėmė tirti norėdama sužinoti, kokios tendencijos vyrauja kitose šalyse ir tai, pabrėžia ji, labai svarbu.
„Esu vardyno tyrėja. Aš, kaip ir mano kolegos užsienyje, matome bendras tendencijas – dabar, paskutiniais dešimtmečiais, yra labai didelė emigracija į visas šalis. Žmonės maišosi, kuria šeimas ir kiekvienos šalies tyrėjams labai įdomu pastebėti, kokie tie vardai yra užsienyje. Norėjau pažiūrėti, kiek tie emigrantų vaikų vardai yra lietuviški, kiek jie būdingi lietuvių kalbai. Anksčiau lyg ir teko matyti, o ir dabar žiūrint į registrus vis pasitaiko vardų, užrašytų be lietuviškų galūnių, nelietuviškais rašmenimis. Prieš pradėdama tyrimą tikėjausi rasti daug tokių vardų, tiesa, ėmus domėtis ta mano nuostata buvo iš karto paneigta“, – šypsosi laidos viešnia.
Mokslininkės tyrimo imtis buvo didelė – beveik 50 tūkst. vardų. Daugiausiai profesorė dirbo su šalių, į kurias lietuviai emigruoja dažniausiai, vardais – tai apėmė Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Airijos, Vokietijos emigrantus.
„Pagrindinė tendencija – į užsienį išvykę lietuviai dažniausiai savo vaikui renka vieną vardą, nederina kito. Tokių atvejų – apie 80 proc. Didžioji dalis – krikščioniškos kilmės vardai, tokie kaip Jonas, Amelija, – pasakoja D. Sinkevičiūtė. – Esu sudariusi ir populiariausių vardų dešimtukus kiekvienoje šalyje – juos publikavau užsienio spaudoje, skirtoje išeivijai. Pavyzdžiui, mano tirtuoju periodu populiariausias mergaitės vardas D. Britanijoje, Norvegijoje – Amilija, Vokietijoje – Laura. Populiariausi berniukų vardai – Nojus, Jonas, Kajus. Ką mes galime matyti? Kad šie vardai yra tokie pat populiarūs, kaip ir Lietuvoje. Galima sakyti, kad į užsienį emigravę lietuviai tęsia vardų davimo tradicijas, madas.“
Viso pokalbio su Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesore Daiva Sinkevičiūte kviečiame klausytis „Delfi dienos“ laidoje. Laidą žiūrėkite kiekvieną dieną, nuo 12:00 val., per „Delfi TV“ ir bet kuriuo metu portale „Delfi“.