Lavija sako, kad su savo vaiku rimtomis, kartais visai nevaikiškomis temomis kalbasi jau gana seniai: „Esam apkalbėję Dievo, Jėzaus, vaikų atsiradimo ir gimimo klausimus, taip pat mirtį. Visas šias temas inicijavo sūnus“.
Paklausta, koks yra labiausiai įsiminęs Nojaus klausimas, žinoma moteris sakė, jog vieną išskirti būtų labai sunku.
„Jų daug. Bet pastebėjau, kad klausimai apie Dievą, yra jis ar ne, gena vienas kitą ir sukelia daug abejonių, pamąstymų. Net pačiai įdomu pasidaro su juo diskutuoti“, – šypsosi L. Šurnaitė-Kairienė.
O kaip su auklėjimu? Dažniau jiedu su vyru vadovaujasi teorijomis iš knygų ar nuojauta?
„Visų pirma, nuojauta. Bet šalia ir specialistų patarimai, nes nesu visažinė. Tačiau ta pati nuojauta padeda tarp visų teorijų atsirinkti, kas artima man ir mano vaikui, kas palengvina tėvystę, padeda labiau suprasti vaiką“, – tikina ji.
Pačiai Lavijai iš vaikystės labiausiai įsiminė atsikraustymas į naujus namus, naujų draugų ieškojimas.
„Buvau pirmokėlė, tai buvo naujas rajonas – visi vaikai buvo vieni su kitais nepažįstami. Pamenu, kad tik su ketvirta ar penkta mergaite pavyko užmegzti tokią draugystę, kuri tęsiaisi iki dabar. Jau tada buvau išranki žmonėms ir ieškojau įdomių. Man daug draugų nereikia, svarbu, kad jie būtų „būtent tie“, – sako Lavija.
Paklausta, kuo svajojo būti užaugus, garsi moteris nusijuokia: „Kaip sako anglai, dream big. Mes su geriausia drauge svajojome tapti Holivudo aktorėmis. Nelabai supratom, ko reikia, kad jomis taptume, bet dėl vieno dalyko buvome tikros – reikės holivudinės šypsenos, todėl jau būdamos pradinukėmis labai kruopščiai valėmės ir prižiūrėjome dantis. O juk vaikams tai visai nebūdinga. Bet ko nepadarysi dėl svajonės...“
Ar su sūnumi pakalba, kuo šis svajoja būti užaugęs?
„Šitos svajonės ateina etapais. Dabar jau antrus metus mane tikina, kad bus statybininkas. Sakau, gal architektas? Ne – statybininkas“, – pasakoja TV laidų vedėja.
Tad pereikime prie DELFI iššūkio. Pateikėme Lavijai 20 smalsių vaikų klausimų, kurie lengvi gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. „Jei atvirai, truputį bijau dar net nemačius klausimo“, – plačia holivudine šypsena nusišypso L. Šurnaitė-Kairienė.
- Knygoje skaičiau, kad žmogaus kūnas sudarytas iš daug vandens. Tai kodėl aš nesu skystas?
Būtum skystas jei neturėtum tiek daug odos, ji tarsi visą tave laiko. Ar žinojai, kad oda yra didžiausias žmogaus organas?
- Kai pjausto svogūną, mano mama visad verkia. Jai jo gaila? Kodėl negaila pomidoro?
Čia ne mamai svogūno gaila, o svogūnui negaila tavo mamos. Paragauk, svogūnas aitraus skonio ir kvapo, todėl tavo mamai kutena nosį, kaip per slogą, o kai sloguoji, būna, kad ir verki. Panašiai ir čia. O štai pomidoras saldus, todėl dėl jo mama neverkia.
- Kur aš buvau prieš gimdamas?
Mamos pilve. Bet čia turbūt klausiama apie etapą iki pilvo. Mano vaikas, kai buvo visai mažiukas, kažkur nugirdo teoriją apie tai, kad jis sėdėjo ant debesėlio ir laukė, kada galės gimti. Aš pati jam aiškinau, kad jis visad gyveno su manimi mano mintyse ir širdyje ir tiesiog laukė, kada nutiks ta nuostabi akimirka, kai mes susitiksime. Trumpai tariant – visad buvai su manimi.
- Kaip močiutė nusprendė, kad jau nori gyventi nebe su mumis, o danguje? Ir kodėl ji pasirinko dangų, jei pavyzdžiui žaislų parduotuvėje gyventi būtų žymiai smagiau?
Beje, atsakant į klausimus, visad smagu išsisukti pasitelkiant humoro jausmą. Svarbu tik vaiko neapgaudinėti, o pajuokauti – labai sveika. Tai dėl dangaus ir močiutės. Ji pasirinko dangų, o ne žaislų padruotuvę, nes žaislai patinka labiau tau, o juk mūsų močiutė labiau mėgo megzti ir žiūrėti serialus, o ten, kur ji dabar, yra labai ramu ir ji gali daryti, ką panorėjusi.
Dar apie mirtį ir senelius kalbant, teko aptarti prosenelio mirtį – tai paaiškinau, kad senas žmogus jau būna labai pavargęs, todėl mirtis jam tampa lyg ilgu miegu be pabudimo.
- Iš kur atsiranda vanduo?
Iki čiaupo ar butelio vanduo atkeliauja iš šaltinių, kurie yra giliai žemėje.
- Kaip vaikelis išlenda iš mamos pilvo?
Yra toks specialus takas, skirtas vaikui išlįsti iš pilvo. Jis siauras ir nepatogus, todėl vaiko kelionė užtrunka, būna sunku ir jam, ir mamai, bet ši pirma kelionė prilygsta gerai treniruotei, po kurios kūdikis tampa stipresnis ir ištvermingesnis, kaip tu po baseino, dviračio ar kito sporto.
- Mano mama sako, kad vakarienei valgo dietą. Kas tai per maistas?
Tu blogai išgirdai, ji turbūt „laikosi dietos“. Čia kai negali valgyti visko, ko nori, nes nori suplonėti.
- Kodėl tėčiai auginasi barzdas, o po to bučiuodami duria? Jie specialiai mus taip kankina ar tiesiog nemėgsta bučiuotis?
Jie kutena, kad tave prajuokintų. Jei tėčio barzda per šiurkšti ir tau duria, patark savo barzdotam tėčiui būti šiuolaikšku ir rūpintis ta barzda, naudoti specialų šampūną, kuris ją suminkština.
- Kas mūsų kūne yra liauka?
O štai čia tiesiog drauge su vaiku lįsčiau į „gūglą“.
- Koks skaičius yra pats paskutinis prieš begalybę?
– Didžiausias skaičius, kokį pats sugalvosi. Kas smagiausia, kad tą skaičių kaskart gali keisti.
- Kodėl seni žmonės tokie susiraukšlėję?
Tai normalu, žmogus sensta ir raukšlėjasi. Padaryk eksperimentą su obuoliu. Pažiūrėk, kaip jis atrodo šviežias ir kaip ims keistis laikui bėgant. Galiausiai pasidarys labai raukšlėtas arba „pasens“.
- Kodėl vieni žmonės dirba normalų darbą, o kiti tik sėdi Seime?
Šis klausimas, ko gero, dažnai kyla ne vaikų, o suaugusiųjų galvose...
- Mano močiutė sako, kad labai myli Rytį Ciciną. Ar aš turėsiu naują senelį?
Tavo močiutė labai myli ir tave, bet juk tu neketini tapti naujuoju seneliu. Mylėti galima labai daug žmonių, nes ir meilė gali būti skirtinga.
- Kodėl mano draugės brolis gražesnis už maniškį?
Taip tik taip atrodo, nes savo brolį tu matai kasdien, rytą vakarą, o draugės brolį daug rečiau. Prie savo brolio esi pripratęs ir jau nebepastebi, koks jis gražus. Be to, juk jis tavo brolis, o tu juk gražuolis, tiesa.
- Kam man mokytis matematikos, jei aš jau žinau, kad užaugęs būsiu valytojas?
Jei būsi tikrai geras valytojas, uždirbsi gerą algą, o kaip tada savo pinigus suskaičiuosi, jei nemokėsi matematikos?
- Kur žirafa suvynioja savo kaklą, kai eina miegot?
Nevynioja, miega su ištiestu kaklu. Juk žirgai irgi miega stovėdami, jie neturi lovų ir pagalvių.
- Kaip atskirti, kas yra gerai, o kas blogai?
Tai gali būti nelengva ir visą likusį gyvenimą, bet tam tu turi nuostabią gražią galvą, kuri moka gerai galvoti. Tad naudokis ja ir visad pasiklausk tave mylinčių žmonių, jie padės suprasti, kas blogai ar gerai kol esi mažas. Dar tau padės knygos.
- Kodėl vieni vaikai šviesiais plaukais, o kiti tamsiais? Nuo ko tai priklauso?
Nuo jų tėvų ar net senelių. Juk vaikai panašūs į savo tėvus. Tas panašumas tarp tėvų ir vaikų yra labai mielas ir svarbus, kaip tos pačios pavardės turėjimas.
- Jei meluoji ir niekas to nesužino, tai reiškia, kad nieko blogo nepadarei?
Bet juk tu pats žinai, kad pamelavai, vadinasi bent vienas žmogus žino – tu pats. Bent kelis sykius pamelavęs pamatysi, kad burnoje lieka neskanus jaumas, lyg suvalgius sugedusią braškę… Fui.
- Kodėl vieni vaikai yra laimingi, o kiti – ne?
Vaikai moka būti laimingi labai paprastai, nelaimingi jie būna tik kai ką nors skauda ar serga. Tam, kad vaikai būtų laimingi, yra suaugę žmonės, kurie tuo rūpinasi. Kai tu užaugsi, rūpinises savo vaikų laime.
Pasidalinkite su mumis jūsų vaikų užduodamais klausimais, kurie įspraudžia jus į kampą arba į kuriuos jums tenka paieškoti išradingų atsakymų. Mes šiuos klausimus perduosime žinomiems žmonėms ir kiekvieną savaitę pasidalinsime su Jumis jų atsakymais!
include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/241.inc"); ?>
