„Šitą įrašą norėjau parašyti labai seniai. Pirmą kartą mintys apie mamas darbe atėjo prieš keletą metų, kai dalyvavau darbo pokalbyje, kuriame manęs pirmą kartą paklausė apie šeimos planavimą. Iš pradžių pasimečiau, bet paskui pamačiau įmonės atstovo mestą žvilgsnį į mano sužadėtuvių žiedą. Kadangi gavau daug komplimentų dėl savo darbinės patirties, požiūrio į darbą ir kūrybiškumo – pats pokalbis buvo labai malonus, tad ir atsakiau maloniai ir su gera nuotaika, kad planuojamos vestuvės. Ir iš karto gavau šalto vandens kibirą į veidą. „Į šią poziciją mes ieškome žmogaus, todėl, kad dabartinė darbuotoja išeina motinystės atostogų. Ir ji jau antra iš eilės“. Iš pradžių išspaudžiau kreivą, nenatūralią šypseną, paskui mintyse prabėgo keli sakiniai „Tai suprantama. Aš kol kas planuoju tik vestuves. Vaikai galbūt kažkada ateityje“, bet išlementi nieko nesugebėjau. Ir ačiū kažkam iš viršaus, kad surakino man burną, nes vaikų aš norėjau jau labai seniai ir meluoti neketinau. Nemelavau, bet nieko ir nepasakiau. Atsisveikinome gražiai, suprasdami, kad darbo aplinkoje artimiausiu metu tikrai nepasimatysime.
Turbūt suprantate, kaip jaučiausi. Lyg ir viskas gerai, bet „negerai“. Daug galvojau apie tai, kad reikėjo sakyti, kad vaikai planuojami tolimoje ateityje, kad tokio klausimo jie iš vis net negali klausti, kad aiškiai matosi, jog darbo kodeksas nėra ta knyga, kurią jie skaito prieš miegą.
Kad ir kaip viskas buvo, ši darbo pokalbio patirtis greitai užsimiršo. Iki pat tos dienos, kai apsipratusi su mintimi, kad esu trijų vaikų mama, pradėjau galvoti, ką noriu veikti gyvenime toliau. Po pirmųjų savaičių izoliacijos tarp keturių sienų, vyrui sakiau, kad labai noriu darbo biure. Nesvarbu kokio, svarbu, kad būtų kolegų, kad būtų susirinkimai, ataskaitos, krūvos el.laiškų, rytiniai kavos gėrimai ir judesys.
Vėliau pradėjau galvoti, kad kol vaikai ramūs, tokį „judesį“ reikia užauginti su savo prekės ženklu MYLI: su drauge ir kolege Gryte, kuri šiuo metu augina jau antrąjį savo vaikelį, spėjame ne viską padaryti, ką sugalvojame, todėl reikia ieškoti komandos pastiprinimo. Pirmosios mintys, žinoma, buvo apie aktyvius ir pilnus energijos studentus, kurie ieško savirealizacijos galimybių. Susisiekiau su savo buvusiu dėstytoju, kuris galbūt galėtų padėti surasti tokius studentus. Likau labai nustebusi, kad šiuo metu studentams labai mažai kas įdomu. Ir apmokama (!!!) praktika jų nesuviliosi. Tada staigiai šovė į galvą viena mintis „kad dar tokias kelias mamas suradus kaip mes su Gryte“. Tuo momentu atėjo nušvitimas ir pradėjo ryškėti visos praeities patirtys.
Tie, kas neturi vaikų, sakydavo: žinai, vaikai dažnai serga, mamos pasiima nedarbingumą, jos nebesiekia karjeros aukštumų, dirba, galvodamos apie vaikus, o ne apie darbą... Taigi – STOP! Pirma susitarkime vieną dalyką – kalbu ne apie tuos kraštutinumus, kai moterys nedirba, nepriklausomai nuo to, turi jos vaikų ar ne. Niekas neprivers ir nemotyvuos jų dirbti. Žinote, visi biure turime tų, kurios visada skundžiasi darbu, bet įmonėje dirba ilgiausiai? Ne apie jas čia. Čia apie tas mamas, kurios, vos vaikams užmigus, susitvarko kambarius ir prie kavos puodelio kuria savo verslą. Dabar tik supratau, kodėl jos tą daro. Jos nenori jaustis blogai darbe dėl to, kad yra mamos.
Ilgai galvojau ir aprašiau kelis svarbius punktus, kodėl mamos biure yra geriausia, kas gali nutikti įmonėje:
– Mamos yra profesionalės vienu metu daryti daug darbų ir daryti juos ne belekaip, o labai gerai.
To jos išmoksta jau per pirmas vaiko auginimo dienas, nes jei nedarysi daug dalykų vienu metu – vaikas bus alkanas, nepraustas, nepakeistomis sauskelnėmis ir nelaimingas. O jei nedarys tų dalykų tobulai – tai greičiausiai, kaip sako liaudis, vaikas liks be galvos.
– Jos yra nuostabios laiko planuotojos!
Kad daug dalykų padarytum labai gerai, reikia planuoti. Dažniausiai pas mamas viskas suplanuota minučių tikslumu, nes visada turi turėti laiko nenumatytiems atvejams – jau ruošiantis eiti pro duris, vaikas nori valgyti, jam reikia pakeisti sauskelnes arba atpylė tiesiai ant mamos naujos suknelės. Atsarginė ir išlyginta suknelė kabo visų mūsų spintose. Įsivaizduokite, jei darbe įvyksta kas nors netikėta. Kai tai nutinka, eikite pas MAMĄ – ji bus paruošusi jums „atsarginę suknelę“.
– Mamoms nereikia karjeros aukštybių, kad save realizuotų.
Jos jau yra mamos ir tai yra aukščiausia savirealizacijos forma, kokią tik galite įsivaizduoti. Taigi, mamos nesiplėšys dėl naujos vadovo pozicijos nepelnytai, neišpūs savo rezultatų vien tam, kad būtų įvertinta. Mama puikiai dirbs savo darbą ir, prašau, įvertinti tai bei parodyti, kad jos pastangos matomos. Nes namie jos pastangos retokai matomos ir dar rečiau įvertinamos.
O dabar apie tai, ko mamai labai reikia iš darbdavio:
– Darbas iš namų, kai labai reikia.
Šiais laikais labai daug žmonių dirba prie kompiuterių, kas suteikia jiems galimybę dirbti iš bet kur ir bet kada. To labai reikia mamai, kad nereikėtų rinktis tarp mėnesio ataskaitos ruošimo ir sergančio vaiko. O dabar sakau iš mano buvusių kolegių patirties: nei viena mama nespjaus į darbą, kai jos vaikas serga. Mamos padaro vaikui arbatos, paseka jam pasaką, užmigdo ir eina dirbti, jei artėja svarbūs terminai. Todėl leiskite mamai žinoti, kad jei jos vaikas serga, ji galės dirbti iš namų, kad ir naktį.
– Atostogos ir savaitgaliai skirti ne darbui.
Juokinga net tai, kad apie tai turiu parašyti, bet NESKAMBINKIT mamai atostogų ir savaitgalių metu. Leiskite jai būti su šeima ir atsiprašinėti savo vaikų už visus pradirbtus darbo dienų vakarus. Jei ji norės pati – ras laiko padirbti šiuo šeimai svarbiu laikotarpiu“.
