Vertina kokybišką maistą
Garsi Niujorko maisto kultūros apžvalgininkė Eva Turow Paul yra pastebėjusi, jog jaunoji foodies karta sudaro net ketvirtadalį visos pasaulio populiacijos ir formuoja naujas maisto kultūros madas bei tendencijas. Be to, pasak jos, šiuolaikiniai paaugliai šiandien yra linkę daugiau pinigų išleisti ne drabužiams ar kitiems materialiems daiktams, bet maistui.
Tiesa, turėdama finansines galimybes, Z karta anaiptol nesirenka greito ir itin riebaus maisto ar cukrumi prisotintų sodos gėrimų. Rinkos tyrimų „NPD Group“ (JAV) duomenimis, šis jaunimas daug labiau nei jų tėvai ar seneliai vertina ekologiškus maisto produktus bei gėrimus, šviežią ir žalią maistą.
Kintančius jaunosios kartos poreikius pastebi ir mūsų šalies prekybininkai, kurie, atsižvelgę į didėjančią sveikų produktų paklausą, siūlo jaunuoliams įvairesnius, sveikatai palankesnius maisto produktus.
„Vis daugiau jaunų žmonių renkasi ne tik iki tol jiems įprastus traškučius, sausainius ir gaiviuosius gėrimus, bet ieško sveikesnių, mažiau apdorotų gaminių, be dirbtinių saldiklių. Jiems norisi natūralumo ir pastebime, kad jie negaili laiko įsigilinti į perkamų produktų sudėtį, todėl atidžiai perskaito jų etiketes. Reaguodami į tai nuolat pildome savo sveikų produktų asortimentą, įtraukdami į juos originalesnius ir įdomesnius maisto produktus ar patiekalus. Pavyzdžiui, mūsų konditerijos darbuotojai gamina įvairius gurmaniškus patiekalus, tokus kaip, keptų morkų karpačą su avinžirniais ir apelsinais“, – pasakoja B.Čaikauskaitė.
Kartu ji priduria, jog pastaraisiais metais vis labiau juntamas susidomėjimas įvairiomis pieno ir mėsos gaminių alternatyvomis. Anot B.Čaikauskaitės, dalis pirkėjų pageidauja alternatyvių pieno, mėsos, desertų ir sūrių produktų, ieško ir populiarėjančių raw (liet. žalias, gyvas) maisto gaminių.
Dieta – ne režimas, o savęs pažinimas
Jaunoji karta šiandien, kaip niekad anksčiau, taip pat noriai eksperimentuoja su skirtingais skoniais, pasaulių virtuvėmis bei sveikos mitybos pasirinkimais. Kaip pastebi L.Slušnys, paauglio mitybos pasirinkimui didelę įtaką šiandien daro socialinių tinklų žvaigždės – nuomonės formuotojai.
„Kartais užtenka, jog koks nors, jaunam žmogui svarbus asmuo, viešai pasisako, jog laikosi paleo dietos, ir jis grįžęs namo tėvams pareiškia, jog nuo šiol valgys tik žalią, neapdorotą maistą ir pradeda gyventi kitu ritmu“, – pasakoja psichiatras, tačiau tuo pačiu paaiškina, kaip reikėtų vertinti tokius pasirinkimus.
„Į šią maisto revoliuciją žiūriu gana pozityviai. Kaip yra pastebėjęs profesorius ir knygų apie sveiką mitybą autorius Timas Spectoras, patikimų duomenų apie dietas nėra, tačiau bet kokia dieta yra naudinga. Kodėl? Todėl, kad civilizuotas žmogus, kuris turi neribotas galimybes visur ir visada vartoti maistą, nustoja valgyti atsitiktinai“, – sako L.Slušnys.
Tokia savikontrolė, psichiatro teigimu, leidžia paaugliui ne tik geriau pažinti save, bet ir geriau jaustis.
„Kai paauglys staiga nusprendžia nebevalgyti greito ir nesveiko maisto – įvairių mėsainių ar dešrainių ir sumažina suvartojamų transriebalų, cukraus kiekį, nesvarbu, kokį mitybos režimą jis bepasirinktų, tuo metu jis jau ima jaustis geriau. O jeigu jis dar tuo pačiu metu pradeda valgyti daugiau daržovių, valgo reguliariai ir laiku – valio, tai jau yra laimėjimas“, – įsitikinęs L.Slušnys.
