Tad ką gi išmintingiausi amerikiečiai kalba apie ilgus ir laimingus santykius?
1. Šeimą kurkite su į save panašiu žmogumi. Artimos bazinės vertybės ir kilmė yra laimingos santuokos pamatas. Apie tai, kad sutuoktinis galbūt pasikeis, galite tiesiog pamiršti.
2. Draugystė yra ne ką mažiau svarbi nei meilė. Ilgai gyvenant kartu pulsuojanti aistra neišvengiamai patiria metamorfozę, todėl tuoktis reikia su tokiu žmogumi, kuriam, be meilės, jaučiate ir gilų draugiškumą.
3. Neskaičiuokite taškų. Meskite iš galvos nuostatą, kad santuoka – tai dalijimusi viskuo po lygiai pagrįstas projektas. Jokiu būdu nesitikėkite, kad visos ją kuriant įdėtos pastangos „atsipirks“. Šiuo atveju sėkmės paslaptis – tai nuoširdus abiejų partnerių noras atiduoti daug daugiau, negu pavyksta gauti.
4. Kalbėkitės. Sąjunga su tvirtu kaip uola, tačiau nebyliu kaip akmuo asmeniu gali numarinti santykius. Ilgalaikius santykius gebantys išsaugoti žmonės yra tikri plepučiai: tarpusavy jie aptaria viską, kas tik įmanoma.
5. Aukokitės ne dėl partnerio, o dėl santuokos. Visas jėgas skirkite kovai už santuokos idėją ir vykdykite šią misiją labai rimtai. Ypač patartina laikyti santuoką kažkuo daugiau nei virtine trumpalaikių partnerių poreikių ir jų patenkinimu.
6. Įspėkite, kokį patarimą laimingai senatvės kartu sulaukę sutuoktiniai kartojo dažniau negu kitus? Jie sakė neiti į lovą susipykus!
Kodėl paskutinis sąrašo patarimas turi atrodyti ypač svarbus? K. Pillemerio knygoje rašoma štai kas:
„Tie, kurie jau įgijo gyvenimiškos išminties, mums nuolatos kartoja, kad daugelis klausimų, dėl kurių poros nesutaria, verti ne ilgiau kaip dieną trunkančios diskusijos. <...> Garbaus amžiaus žmonės puikiausiai šitai žino, na, o jaunimas turėtų patikėti, kad taip tikrai yra. 75-erių Wilma Yager atvėrė man akis, kai ištarė: „Jokiu būdu neikite miegoti nepasakę sutuoktiniui: „Myliu tave.“ Gal kartais teks tai pasakyti griežiant dantimis, bet turite ištarti šiuos žodžius. Juk niekad nežinai, kas gali atsitikti naktį.“
Kad niekas niekada nežino, kas gali atsitikti naktį, senatvėje suvokiama ypač gerai. Vis dėlto ir jaunimui neprošal apie tai pagalvoti. Naktis, laikas, kai sąmonė miega, yra nežinios kupinas tarpsnis. Kas žino, kas tada gali nutikti?
Kitą šios įžvalgos aspektą reikėtų sieti su džiaugsmu, apimančiu nubudus šalia ilgamečio partnerio, ir tuo metu ateinančiu suvokimu, kad kiekviena nauja diena – tai dovana. Štai kodėl baigiantis dienai būtina padaryti galą visiems nesutarimams, neleisti, kad pamatinius saitus ir indėlį į santykius užgožtų noras mestelėti kandžią pastabą ar žūtbūt pasiteisinti. Juk dienos pabaiga gali sutapti ir su visa ko pabaiga.“
