Knygoje apie netvarkos galią transformuoti gyvenimą „Messy: The Power of Disorder to Transform Our Lives“ žurnalistas Timas Harfordas oponuoja tvarkos apologetei Marie Kondo tvirtindamas, kad šiokia tokia netvarka namuose ne tik priimtina – ji yra būtina kūrybingumui, rašoma tinklalapyje fatherly.com. Jis pateikia patarimų vaikus auginantiems žmonėms, kaip priimti netvarką ir nebesinervinti dėl vienos kitos išpiltos stiklinės pieno.
Pamirškite nuolatinį tvarkymąsi
Niekas nesako, kad visur turi mėtytis „Lego“ kaladėlės – jos kaip mažyčiai plastikiniai savadarbiai sprogmenys, ant kurių užlipus tamsoje galima ne juokais susižaloti, bent jau savo klyksmu pažadinti visus namiškius – tiesiog pamirškite nuolatinę kovą su netvarka. Ypač vaikų erdvėje. „Mes turime polinkį kontroliuoti kitų žmonių netvarką ir versti juos tvarkytis. Tai labai dažna problema biuruose, kur vyrauja tvarkingo stalo taisyklė, tačiau šis reikalavimas neturi racionalaus pagrindo, – sako T. Harfordas. – Tai kelia neviltį darbuotojams. Tas pats galioja ir namuose.“
T. Harfordas prisimena, kad anksčiau ir pats buvo pamišęs dėl tvarkos namuose, ir jį nervindavo vaikų palikta netvarka. Tačiau dabar jis atsipalaidavo. Žinoma, vaikai vis dar turi pareigų namuose, pavyzdžiui, sutvarko stalą po vakarienės, nes maisto likučiai ir nešvarūs indai yra nehigieniška ir gali pakenkti sveikatai, todėl į jo „netvarkos doktriną“ neįeina.
Tačiau jis nustojo griežtai tikrinti tvarką vaikų kambariuose. Įdomu tai, kad vaikai dėl to nevirto laukiniais paršeliais. „Jie negyvena apsivertę iki ausų, tačiau dabar mes tiesiog nebesipykstame dėl netvarkos. Pasirodo, didžiausią įtampą kėlė mano nuolatinės pastangos su ja kovojant.“
Jausmas, kad trūksta tvarkos
Netvarka – tai ne vien krūvos drabužių ant grindų ar laikraščių šūsnys pakampėse. Jausmas, kad trūksta tvarkos, gali apimti ir tada, kai tenka bendrauti su daug įvairių žmonių, ir kai viskas vyksta ne pagal planą, aiškina T. Harfordas.
Pasak jo, tokios situacijos yra puiki proga pažvelgti į viską iš kito taško, pabandyti spręsti problemas kitaip, be to, jos moko mus būti kūrybingesniais, jautresniais, žmogiškesniais.
Netvarkykite už vaiką jo kambario, tačiau ir neatmeskite kaskart jo keistų idėjų.
„Vaikai mus nuolat linkę pertraukti su savo beprotiškais pasiūlymais... labai lengva tuos pasiūlymus kaskart atmesti“, – sako T. Harfordas. Jis pataria įsiklausyti, pasistengti vaikus išgirsti.
Jis prisimena vieną streso kupiną rytą, kai jo žmona buvo išvykusi, o vyriausioji dukra nusprendė pakeisti namuose įprastą tvarką.
„Tuo metu jai buvo apie vienuolika metų ir ji paklausė: „Ar galiu pati nueiti į mokyklą?“ Pirma mano mintis buvo „Šiuo metu negaliu toleruoti dar vieno nukrypimo nuo įprasto ritmo“, tačiau po to pagalvojau: „Kodėl ji negali pati nueiti į mokyklą? Ji puikiai žino kelią ir pasakė, kad nori eiti pati, o tai dar ir palengvina manogyvenimą.“
Tad vietoj to, kad laikytųsi įsikibęs įprasto plano, T. Harfordas sureagavo lanksčiai ir išdrįso improvizuoti.
Leiskite vaikams žaisti
Jei jūsų vaikai nori žaisti futbolą, galite užrašyti juos į futbolo būrelį, nupirkti reikalingą aprangą, pasiryžti juos treniruoti savarankiškai ir kasdien prakaituoti su jais kieme. Arba galite tiesiog duoti jiems kamuolį ir leisti jį spardyti.
„Skatinčiau tėvus leisti vaikams dažniau žaisti savarankiškai ar su draugais, tegul jų žaidimai būna nestruktūruoti. Mažiau vadovaukitės taisyklėmis, mažiau organizuokite jiems laisvalaikį, – pataria T. Harfordas. –Tegul jie patys kažką veikia, daro klaidas, ima nuobodžiauti.“
Vaikams reikia išmokti bendradarbiauti ir derėtis, tarpusavyje tartis dėl taisyklių ir priimti kompromisus. Galbūt jie nepademonstruos ypatingo futbolo meistriškumo, tačiau vargu ar verta dėl to atimti iš jų vaikystę.
