Normalu taip jaustis keletą dienų, savaitę ar dvi po gimdymo. Tokia savijauta, vadinama „baby blues“ (mamystės melancholija), kaip staiga užeina, taip staiga pranyksta. Maždaug vienai mamai iš 8 po dviejų savaičių savijauta nepagerėja, o pereina į pogimdyvinę depresiją.

2016 m. mūsų šalyje gimdė 28 521 moteris. Depresijos gydymo centro atlikti skaičiavimai parodė, kad apie 5600 iš jų gali gyventi su pogimdyvinės depresijos simptomais ir nesuvokti, kad joms reikalinga pagalba. Minėto centro rengtuose žurnalistų pusryčiuose, kurie vyko kovo 14 dieną Vilniuje, temą narpliojo psichologai Aušra ir Antanas Mockai bei šioje temoje besispecializuojanti psichologė Marija Bagdonienė.

„Kartais atrodo, kad jei rasime priežastį, ją pašalinsime ir viskas bus gerai“, – sako psichologė Marija Bagdonienė. „Bet vienos priežasties nėra. Yra tam tikras polinkis, jautrumas ir įvairūs faktoriai. Viskas susideda į viena ir moteris suserga. Tai visai nepriklauso nuo to, kiek jai metų, koks buvo nėštumas ir sunkus ar lengvas gimdymas“.

Kas iš tiesų padidina riziką susirgti pogimdyvine depresija?

Psichologė M. Bagdonienė išvardino priežastis, sąlygojančias pogimdyvinės depresijos atsiradimą.

  • Psichosocialinis faktorius – prieš tai buvę depresijos epizodai.
  • Jei moteris priklauso žemai socioekonominei klasei, jei patiria smurtą šeimoje, prievartą, jei yra problematiški santykiai ar ji yra viena, rizika susirgti padidėja.
  • Po nėštumo ir gimdymo yra daug hormoninių pokyčių ir tai irgi gali sukelti depresiją kai kurioms moterims.
  • Pasikeitusi mūsų aplinkos situacija – oro užterštumas, pakitę mitybos įpročiai, kai aplinka tampa labiau toksiška, tai irgi gali sukelti depresiją.
  • Dar vienas iš faktorių – pokyčiai smegenyse.

Kaip galima atpažinti pogimdyvinę depresiją

„Pogimdyvinė depresija gali prasidėti tiek nėštumo metu, tiek bet kada 12 mėnesių bėgyje po gimdymo“, – sako psichologė. Šią depresiją galima atpažinti iš kai kurių ryškių požymių.

  • Serganti moteris negali užmigti net tada, kai ji labai pavargusi ir turi visas sąlygas miegoti. Tada ji pradeda bijoti, kad negali užmigti ir ratas užsisuka.
  • Pakinta apetitas. Arba valgo daug, arba negali valgyti iš viso.
  • Kaltės ir neadekvatumo jausmai, susiję su motinyste. Moteris galvoja, kad ji bloga mama, kad nesusitvarko, kad viską daro blogai ir dėl to išgyvena didelę kaltę. Jai atrodo, kad visos kitos puikiai sugeba tvarkytis, o ji negali.
  • Aplinkinių reakcija dažnai būna – susiimk, kūdikis – faina, džiaukis. Bet sergantiems tai padaryti labai sunku. Jie norėtų džiaugtis, bet neišeina.
  • Tai kas būdavo anksčiau smagu, pasivaikčiojimai, knygų skaitymas ir panašūs dalykai, pradeda neteikti malonumo ir tuo nebeužsiimama.
  • Įkyrios mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą.

„Apie tai nešnekama garsiai, nes mintys labai gąsdina. Tačiau tos mintys atsiranda staiga, sukasi galvoje nuolatos, „jei aš susinervinsiu ir mesiu kūdikį į sieną, o jei jis man iškris iš rankų, o jei aš jį sužalosiu“, – sako psichologė Marija Bagdonienė. Ji pabrėžia, kad moterys tokių minčių išsigąsta ir joms atrodo, kad kraustosi iš proto. „Tada atsiranda noras išeiti, trauktis nuo kūdikio, iš šeimos dėl baimės pakenkti“.

„Aplinkiniams atrodo, kad reikia palaukti ir viskas susitvarkys. Bet tai netiesa, negydoma depresija gali trukti ilgai, tęstis metus ir peraugti iš pogimdyvinės depresijos į depresiją“, – sako psichologė. „Tai labai stipriai keičia gyvenimo kokybę, todėl būtina kreiptis į specialistus“.

Ką gali padaryti vyras pogimdyvinės depresijos atveju

„Apie tokius sunkumus moterys nekalba. Jei pradeda kalbėti, tai dažna vyrų reakcija būna nerimas ir noras kažką daryti. Vyrui sunku pripažinti, kad jo ribos ir galimybės neleidžia išspręsti šios problemos. Atsiranda instinktyvus neigimas, kad gal čia nerimta problema, nieko čia jai nėra. Ir tada moteris jaučiasi dar labiau nesuprasta, ji lieka viena su savo bejėgiškumu“, – kalba psichologas Antanas Mockus.

Tačiau labai svarbu, kad vyrai žinotų esminius pogimdyvinės depresijos požymius, nes jie yra arčiausiai moters ir anksčiausiai galėtų reaguoti į moters pokytį. Psichologas pateikia praktinių patarimų, kaip vyras gali apsaugoti savo moterį, pastebėti neraminančius požymius ir jai padėti.

  • Išklausyti ir priimti žmonos jausmus. Čia įgūdis, kurį retas kuris moka, nes tai yra sunku. Išklausyti, nepertraukti, priimti emocijas. Kai artimas žmogus jaučia liūdesį, kyla nerimas ir norisi daryti kažką, kad taip nebūtų. Tokiu atveju reikia suvaldyti savo nerimą ir leisti moteriai jausti tai, ką ji jaučia. Leisti jai kalbėti ir išsakyti kylančius jausmus ir baimes.
  • Svarbu nenuvertinti, „visos jūs prisigalvojat visko, čia aš ne prie ko“. Nejautrumas moteriai tikrai nepadeda.
  • Vyras turėtų pasikoreguoti lūkesčius, kaip bus po gydymo. Nes sveikimo procesas yra ilgas. Gydymas vaistais ar nemedikamentiniais būdais trunka kursais po keletą mėnesių ar net metus. Pakilimai ir nusileidimai yra normalus dalykas.
  • Žinoma, reikės perimti kai kuriuos buities darbus. Kai tik vyras pajunta, kad viskas rimta, dažnai persiplanuoja darbus, daugiau prisiima atsakomybės namuose ir jau vien nuo to moteriai gerėja.
  • Reikia susitaikyti, kad sekso bus mažiau. Jei moteris nekomunikuoja, o tik atsisako intymumo, vyras ima pykti, jaučiasi atstumtas. Bet vyrams derėtų prisiminti, kad tai nieko asmeniško. Moteris nejaučia potraukio dėl ligos ir depresiją išgydžius viskas grįžta į įprastą ritmą.
  • Vyrams didelis iššūkis, kai moteris dirgli, nepatenkinta, kritiška. Bet svarbu išlaikyti vidinę pusiausvyrą, ramybę, palaikyti ją, pasakyti, kad myli, pagirti. Viena moteris pasakojo, kad vyras nepasidžiaugdavo, nepastebėdavo jos darbų, trūko pozityvo. Bet vyrui svarbu pasakyti tokius elementarius dalykus moteriai: „tu graži, man gera, kad tu mano žmona, kas bebūtų, visada būsiu šalia“. Svarbu stengtis nuraminti.
  • Palaikyti sprendimą kreiptis į specialistus. Arba inicijuoti tą kreipimąsi. Reikalingas ir vyro įsitraukimas į gydymo planą. Padaryti organizacinius dalykus.
  • Savižudybė, savęs žalojimas, artimasis yra pirmasis, kuris apie tai išgirsta. Kartais būna tokių žodžių, „norėčiau užmigti ir nepabusti“, „geriau manęs nebūtų“, „ir man kyla blogos mintys“. Profesionaliai yra išmokyti paklausti tiesiai ar žmogus galvoja apie savižudybę. Neapmokytiems žmonėms tas gana sunku, jie bijo, tokiu atveju pasirūpinkite, kad moteris eitų pas specialistus ir ten kalbėtųsi.
  • Pabaigai – vyras turi taip pat pasirūpinti savimi. Kalbant apie pogimdyvinės depresijos simptomus, kai moteris kritikuoja, kabinėjasi, interpretuoja motyvus ir sako, kad vyrui viskas nesvarbu., kyla daug emocijų. Svarbiausias patarimas nepriimti asmeniškai. Kyla daug jausmų, tad svarbu pačiam sau leisti juos jausti. Vyras taip pat turi turėti su kuo pasikalbėti. Su kažkuo iš šeimos, su draugais arba su psichologu.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)