„Kada susirasi vyrą?“
Prieš mums su Sauliumi pradedant draugauti buvau du metus išsiskyrusi. Sūnus Matas kartais užsimindavo: „Kada tu vyrą susirasi?“ O kai tik atsirado Saulius, Matas pasakė: „Mama, tai Saulius tavo vyras?“.
Su Mato tėčiu buvome sudarę sutartį – jie matosi kas antrą savaitgalį ir savaitę per metus. Tad Matas buvo pasiilgęs vyriško dėmesio. Vedžiau jį į treniruotes, kurias vesdavo vyras, kad tarp auklėtojų, močiučių ir mamos kartais matytų ir vyrišką pavyzdį, kurio, Matui augant, vis labiau reikėjo. Taigi, apsidžiaugęs vyriška kompanija, Matas Saulių ir jo sūnų nuo pat pradžių priėmė maloniai. Tačiau vėliau, kai Saulius pradėjo daugiau Matą auklėti ir brėžti ribas, mano sūnus sakė: „Mama, o kada jūs išsiskirstysit?“. Tai irgi natūralu.
Reikšminga, ką kalba vaiko mama
Mūsų draugystė su Sauliumi tęsėsi, susitikdavome vis dažniau. Taigi ir su vienas kito vaikais bendraudavome. Andrius turi mamą ir jos dėmesio vaikui netrūko. Tad pradžioje jaučiausi jam visiškai nereikalinga. Įtakos turėjo ir tai, kad Sauliaus buvusi žmona manęs geru žodžiu neminėjo. Pavyzdžiui, Andriui sakė, kad aš – ragana. Mums ir taip buvo sunku, o ji dar vadino mane ragana. Ir kaip tada užsitarnauti tą vaiko prielankumą?
Todėl manau, kad daug kas priklauso nuo abiejų vaiko tėvų. Kai vyksta skyrybos, atsiranda daug niuansų. Svarbu, ne tik, kaip pati ar pats bendrauji su draugo vaiku, bet ir ką apie naują moterį šneka mama, tėtė.
Padeda sąmoningumas ir kantrybė
Pirmiausia, kurti santykius su draugo vaiku padeda sąmoningumas. Pirmas žingsnis – priimti situaciją. Įsisąmoninti, kad skyrybos – nėra lengva. Ir tokiu atveju man labai padėjo profesionali pagalba – konsultacijos „Paramos vaikams centre“ ir pokalbiai su „Tėvų linijos“ specialistais. Ji labai naudinga, kai pirmą kartą esi tokioje situacijoje. Tada yra svarbu pasitikrinti, ar vaikui nedarai žalos ir pasitarti, kaip geriau elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
Kitas labai svarbus dalykas – neskubėti. Sauliaus sūnaus neverčiau bendrauti su manimi ir dariau viską pamažu. Pakibini, pakuteni, pažaidi ir atsitrauki. Svarbu suprasti, kad vaikui sunku tuos jausmus atlaikyti. Neaišku, kas dedasi jo širdelėje. Tad viskas turi vykti mažais žingsneliais.
Gerai leisdamas laiką su manimi, jis jautėsi kaltas – išduodantis mamą. Kartojau jam: „Nieko tokio, kad Tau su manimi smagu“. Mes kalbėjomės su Andriumi, kad tėvai ir aš taip sutarę, kad tu gyvensi pas mus. Taigi, svarbu apibrėžti situaciją ir pasakoti vaikui, kas vyksta.
Kaltės pakanka ir be kaltinimų
Nemažiau svarbu, kad partneriai pasitikėtų vienas kitu. Taip, mes abu su Sauliumi norime gero mūsų vaikams ir mums patiems. Tačiau situacija po skyrybų – sudėtinga. Reikia turėti galvoje, kad abu vaikai – iš skirtingų šeimų. Tad jų auklėjimas, kultūra ir net mitybos įpročiai yra visai kitokie.
Todėl partneriams jokiu būdu negalima vienas kito kaltinti. Nes kaltės ir be kaltinimų pakanka. Natūralu, kad, palikęs šeimą, Saulius jautėsi kaltas. Kaip ir kiekvienam žmogui, po skyrybų jam teko išgyventi daug įvairių jausmų. Tad savo sūnų Andrių jam norėjosi ir vis dar norisi labiau pagloboti – lyg jis būtų nuskriaustas. O Sauliui jaučiasi, kad tą patį darau su savo sūnumi.
Skirti laiko tarpusavio santykiams
Santykių pradžioje, leisdami laiką kartu mes dažnai susipykdavome dėl vaikų. Mūsų dėmesio centre buvo tik vaikai ir buitis. Ilgainiui supratome, kaip reikalinga skirti laiko tik mums ir prisiminti, kodėl mes iš viso esame kartu. Tad pradėjome eiti į pasimatymus, kurių metu būdavome dviese.
Vis primenu sau, kad psichologų teigimu, net 80 procentų porų konfliktų yra neišsprendžiami. Tad dažnai gali partneriui tik savo jausmą galiu pasakyti ir pasistengti priimti, kaip yra. Aš manau, kad reikia nuolat stengtis vienam prie kito prisiderinti ir vienam su kitu atvirai kalbėtis.
Ir galiausiai – labai svarbu rūpintis savimi ir stiprinti save, nes kitaip galime labai lengvai prisiimti kitų problemas bei naštą.
Psichoterapeutės Gražinos Sidorovienės komentaras
Šioje istorijoje gydytoja – psichoterapeutė Gražina Sidorovienė atkreipė dėmesį į tris momentus. Pirma, Karolinos kantrybė ir neskubėjimas. Moteris neskubina Sauliaus vaiko priimti jos, o kantriai laukia, kol vaikas pats ras jai vietos širdelėje.
Antra – Karolina nesistengia užimti Andriaus mamos vietos ir nemenkina jos vadindama „ragana“ (kaip daro Andriaus mama). Tokiu elgesiu išvengiama vaikui nepalankaus suaugusiųjų karo.
Trečia – partneriai paaiškina vaikui, kaip yra – kad jo tėvai ir Karolina sutarę, jog jis gyvens ne su mama, o su jais. Vaikams reikia nuolat pasakoti ir paprastai paaiškinti esamas situacijas, nes jie linkę fantazuoti ir dažnai sugalvoja visokiausių nebūtų dalykų.
Galiausiai – auksinis atradimas, kad svarbu nepaskęsti buityje ir vaikų auklėjime ir išlaikyti savo, suaugusių mylinčių žmonių ryšį. Taip pat – rūpintis savimi.
