aA
Vaikai, nors dažnai atrodo nesusikaupę, išsiblaškę, visuomet stebi artimoje aplinkoje esančius žmones, fiksuoja, kaip jie priima sprendimus, kaip elgiasi konfliktiškose situacijose, galiausiai, kaip tėvai pasirenka vykdyti duotus pažadus, ir kopijuoja jų elgesį. Stebėdami tėvus, vaikai taip pat mokosi kaip elgtis su savo emocijomis. Būtent jos yra atsakingos už tai, kaip žmogus reaguoja į tam tikras situacijas, sprendžia konfliktus. Kokie yra penki svarbiausi emociniai poreikiai derybose su vaiku ir kaip išnaudoti emocijų energiją susitarimui pasiekti, „Mentor Lietuva“ organizuotame seminare tėvams pasakojo emocinio intelekto lavinimo trenerė, konsultantė ir lektorė Nomeda Marazienė.
5 vaiko emociniai poreikiai: ką būtina apie tai žinoti
© Vida Press

Vaikai skolinasi tėvų emocijas

Vaikystė ir paauglystė yra kritiškiausias laikotarpis vertybių, nuostatų, įsitikinimų, požiūrio formavimuisi. „Pati stipriausia įtakos darymo forma kitam žmogui – daryti įtaką savo pavyzdžiu. Jeigu aš įsivaizduoju, kad esu drąsi, ambicinga, atkakli, bet to nerodau savo pavyzdžiu, tai yra tik mano lūkesčiai. O kai tai, kaip aš įsivaizduoju save, vaikai mato ir atpažįsta mano elgesyje, tuomet aš jiems rodau pavyzdį. Yra aprašyta daugybė manipuliacinių įtakos darymo formų, pavyzdžiui, prašyti, maldauti, įsakinėti, daryti įtaką per trečią asmenį, bet tai pasiteisins tik trumpam laikui. Norint daryti vaikui ilgalaikę įtaką, efektyviausia yra rodyti pavyzdį. Tai darydami, mokote vaikus tam tikrų elgesio modelių“, – tėvams sakė Nomeda Marazienė.

Būna situacijų, kai vaiko elgesio modeliai yra kitokie nei tėvų, kartais net geresni. „Jei šeimoje dominuoja neigiamas mąstymas, bet štai jų vaikas visai kitoks, kyla klausimas: į ką vaikas nori būti panašus, su kuo daugiau praleidžia laiko? Tyrimai rodo, kad žmonės labiau linksta bendrauti su žmonėmis, kurie skleidžia teigiamą, šviesią bei buriančią energiją. Vaikas mieliau identifikuojasi su optimistiškai mąstančiais, viltingą požiūrį turinčiais žmonėmis. Tai nebūtinai yra šeimos narys, tai gali būti draugo tėtis ar kaimynė, kuri dažniau nei mama vaiko paklausia, kaip sekėsi mokykloje, kas jį nudžiugino“, – apie elgesio galią kalbėjo specialistė.

5 vaiko emociniai poreikiai: ką būtina apie tai žinoti
© Adobe Stock

Neigiamos emocijos užvaldo greičiau nei teigiamos

Kaip ir trumpas pasisveikinimas su kaimyne, taip kiekvienas komunikacijos epizodas yra apsikeitimas emocijomis. „Pavyzdžiui grįžta vaikas iš mokyklos, jūs jam sakote „Labas“. Šis vienas žodis jau yra komunikacijos epizodas, o kartu ir emocijų apsikeitimas. Vaikas iš jūsų pasisveikinimo gali suprasti daugybę emocijų. Jeigu jaučiate nuovargį, susikaupusį emocinį nervingumą, irzlumą, vaikui net žodžių nereikia, kad tai pajustų. Iš tėvų vokalinių charakteristikų, kūno kalbos, veido vaikas jaučia, kokią energiją skleidžiate, pamato jūsų požiūrį į jį, jo dienos rezultatus“, – sakė N.Marazienė. Pasak jos, jeigu tėvai yra nusivylę, kupini blogų emocijų po darbo, grįžęs vaikas, nors ir būdamas puikios nuotaikos, perima tėvų skleidžiamas emocijas – tai žinoma kaip „skolintų emocijų“ fenomenas. Tyrimai rodo, kad būnant vienoje erdvėje, neigiamos emocijos greičiau pakeičia teigiamas, nei teigiamos – neigiamas.

„Ar spręstumėte konfliktą, ar ieškotumėte sprendimo, kuris tiktų abiems pusėms, ar derėtumėtės, komunikacija visuomet vyksta dviem lygmenimis. Vienas iš lygmenų yra racionalus, kai dirba mūsų smegenų žievė. Mes ieškom sprendimo, kaip iš A gauti B. Antras – emocinis lygmuo. Jeigu žmonės prieštarauja arba vaikai replikuoja, reiškia destruktyvias užuominas ar signalus, tai rodo, kad emocinis komunikacijos lygmuo yra nesutvarkytas, netenkinantis. Emocinis lygmuo visuomet yra stipresnis už racionalų, o norint, kad emocinis lygmuo būtų subalansuotas, turi būti patenkinami visi penki žmogaus emociniai poreikiai“, – sakė lektorė.

5 vaiko emociniai poreikiai: ką būtina apie tai žinoti
© Adobe Stock

Tėvams turi būti svarbi vaikų nuomonė

Pats svarbiausias emocinis poreikis – pripažinimas. „Tai yra poreikis būti suprastu, išklausytu ir noras jaustis svarbiu. Visi mes tai žinom, bet vien dėl to, kad šiam poreikiui tenkinti skiriame per mažai laiko, sunkiai mokame išreikšti besąlyginę pagarbą, o būtent ji yra vienas iš kertinių aspektų tėvų santykyje su vaikais. Pavyzdžiui, vaikas pasakoja apie kažkokį įvykį, dėsto savo nuomonę, o tėtis ar mama jam prieštarauja, teigia, jog jis neteisus. Tai mažina pripažinimo jausmą. Tokioje situacijoje, reikėtų išklausyti vaiką, pasiteirauti, kodėl jis taip mąsto, kokios priežastys, kartu diskutuoti, rodyti, kad vaiko nuomonė jums svarbi“, – teigė N.Marazienė.

Kaip elgtis, kad vaikas jaustų laisvę priimti sprendimus? Visuomet pasitarkite prieš nuspręsdami, priimdami sprendimą
Nomeda Marazienė

Antras emocinis poreikis – autonomija. „Tai laisvė daryti sprendimus be kitų įtakos. Pavyzdžiui, kaip dažnai sutvarkius vaiko kambarį, išgirstate vaikus sakant „sujaukei mano tvarką“, „aš nieko čia neberandu, kur padėjai?“. Rezultatas gal ir geras – sutvarkytas kambarys, bet būdas, kuriuo jį pasiekėte, kelia klausimą „kas leido?“. Kaip elgtis, kad vaikas jaustų laisvę priimti sprendimus? Visuomet pasitarkite prieš nuspręsdami, priimdami sprendimą. Paaiškinkite vaikui, kodėl norite taip daryti, kodėl taip būtų geriau. Kartais to užtenka ir emocinis fonas šeimoje būna geresnis“, – patarė specialistė.

Priklausymo šeimai jausmas labai galingas

Emocinio intelekto lavinimo trenerė atkreipė dėmesį, jog dažnai yra painiojami kiti du emociniai poreikiai – statusas bei vaidmuo. „Statusas yra mūsų pozicija kitų atžvilgiu. Leiskime vaikams patirti, kad jie yra pranašesni tam tikroje skalėje, pavyzdžiui kompiuteriniame raštingume, daugelis vaikų šioje sferoje yra pranokę savo tėvus. Leisti jiems tai pajusti yra vienas iš teigiamos emocinės energijos generavimo formų. Tuo tarpu vaidmuo – tai jausmas, kad mano veiksmai gali sukurti pokytį. Tėvai turi didesnę pozicinę galią, nes jų vaidmuo yra tėčio ar mamos. Jie turi valdyti situacijas, užtikrinti saugią bei jaukią atmosferą namuose“, – tėvams aiškino specialistė.

Kartais labai supykę, tėvai ignoruoja vaiką tylos bausme. Pasak Nomedos Marazienės, kai vaikas negali pasiekti tėvų, negauna emocinio artumo, nors ir laikinai, jis patiria emocinį smurtą, nes tikslingai ignoruojamas penktasis emocinis poreikis – priklausymo grupei. „Būnant grupėje kuriamas emocinis ryšys, kuris padeda pasiekti abipusę naudą konfliktinėje situacijoje. Jeigu yra emocinis ryšys, kad ir koks didelis ginčas bekiltų, visuomet jam išspręsti bus ieškoma sprendimo, kuris tiktų abiems. Vaikui pojūtis, kad jis priklauso šeimai, yra labai galingas“, – pabrėžė N.Marazienė ir dar kartą priminė, jog efektyviam konfliktų sprendimui būtinos geros emocijos. Tuo tarpu, jei nors vienas iš penkių emocinių poreikių yra nepatenkintas, atsiranda neigiama emocinė energija ir bendravimas nukenčia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pakrutink smegenis: pasitikrink, ką žinai apie santuoką ir vaikus testas

Nors ypač šiuo metu itin daug laiko praleidžiame su savo šeimos nariais, lažinamės, kad apie...

Šių triukų daugelis nežino: 10 situacijų, kaip buityje pagelbės alyvuogių aliejus (4)

Mamos visada ieško saugių gudrybių, kurios vienaip ar kitaip palengvintų gyvenimą. Tinklalapis...

Atgal į mokyklas: apžvelgė, kaip Europoje moksleiviai grįžta į ugdymo įstaigas (3)

Lietuvoje nuo gegužės 25 dienos leidžiama pradinukams grįžti į mokyklas. Kitos Europos šalys...

Kaip išgelbėti šių metų atostogas su šeima?

Nuolat girdite, kad po Lietuvą keliauti smagu ir įdomu, bet niekaip nesiryžtate? Vis atrodo, kad...

Specialistai pataria, kaip vaikus išmokyti važiuoti dviračiu: nuo ko pradėti ir kokių klaidų nedaryti? (17)

Ilgos dienos namuose tapo tikru šiltojo sezono iššūkiu mažiesiems. Jei ramių pasivaikščiojimų...

Top naujienos

Nausėda: ekonomikos ir inovacijų ministro poste norėčiau matyti Vaičiūną (15)

Ketvirtadienį išskirtiniame interviu „Delfi“ prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, ką...

Užkrato bijančios keleivės autobuse sukėlė skandalą: bilietą nusipirko, bet atsisėsti neleido (4)

Tarpmiestiniai autobusų maršrutai, kurių tik įsibėgėjus karantinui buvo labai sumažėję, ir...

Arūnas Milašius. Pandemija pakeis Palangą ir Druskininkus – poilsiautojai bus nebereikalingi (36)

Kiekvienas, nepamirštantis pažvelgti pro langą, supranta, kad gyvenimas pasikeitė ir per keletą...

Bute užrakinto dvimečio istorijoje – vis daugiau šokiruojančių detalių: kaimynams įtarimą sukėlė nudraskytos užuolaidos (80)

Kupiškio rajone kone dviem paroms vieną užrakintą dviejų metukų vaiką palikusios motinos...

Vilniaus koronaviruso patikros punkto slaugytojos neapsikentė: sąlygos labai blogos (101)

Trečiadienį „Delfi“ rašė, jog prie vienintelio mobiliojo patikros punkto Vilniuje jau kurį...

Nausėda – apie susisiekimo ministro skandalą: raktelis yra ne pas premjerą ir ne pas poną Karbauskį (211)

Prezidentas Gitanas Nausėda išskirtiniame interviu Delfi ketvirtadienį įvardijo, kas laiko...

Gimę iki 1960 metų galėtų nedirbti ir gauti minimalią algą (446)

Kol Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, prastovoje esantys vyresni nei 60 metų darbuotojai...

Sveikatos receptas. Ginekologė siunčia svarbią žinutę visoms moterims: stebėkite kūno pokyčius (3)

Gegužės 28 d. yra minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena. Tad ta proga kviečiame...

Sunkumų susilaukiant vaikelio patyrusi Rūta Banionytė – euforijoje: sukūrė būsimo kūdikio lyties atskleidimo video

Tinklaraštininkė ir projekto moterims „Šokoladas sielai” įkūrėja Rūta Banionytė su...

Maldeikienė – apie Nausėdos metus: nulis yra nulis, ir dar komandos nesimato (257)

Kritiškai nuo pat pradžių prezidentą Gitaną Nausėdą vertinanti europarlamentarė savo nuomonės...

|Maža didelių žinių kaina