– Miegoti kartu su tėvais – įprotis ar natūralus poreikis?
– Naujagimiui ir kūdikiui yra natūralus poreikis miegoti kartu su mama. Be to, ir mama jaučiasi ramiau ir patogiau, kai nereikia lakstyti prie kūdikio, miegančio kitame kambaryje tam, kad galėtų pamaitinti. Vėliau miegojimas kartu jau tampa įpročiu tiek vaikui, tiek mamai.
– Jei kūdikį guldytis kartu mamai yra patogiau dėl maitinimo, kada jau saugu ir patogu iškraustyti vaikelį į jo lovą?
– Vieni psichologai sako, kad vaiką saugu iškraustyti, kai jis pradeda vaikščioti, tada jau gali keliauti iš tėvų lovos į savo lovą tam pačiame kambaryje arba į savo kambarį. Kiti psichologai, remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais, teigia, kad vaikai natūraliai patys pasiruošia iškeliauti iš tėvų kambario 4-6 metais. Tada vaikai patys būna pasirengę adaptacijai ir sąmoningai nori savo erdvės. Taigi jei vaikas jautresnis, linkęs dažniau pabusti, dažnai serga siūlyčiau palaukti 4-6 metų. Dažnai iškrausčius anksčiau tokį vaiką, prasideda parbėgimai naktį pas tėvus į lovą.
– Vaikams užtenka rimto argumento, kad jis jau didelis ir gali jau miegoti savo kambaryje. Tada smagiai įsirenginėjame vaiko kambarį, atsiklausdami mažojo nuomonės renkantis lovą, lempą ar kitus baldus. Pirmą vakarą galime skaityti daug daug pasakų, kol vaikas užmigs. Kitą vakarą galime sekdami pasaką sėstis nebe ant lovos krašto, bet ant kėdės ir taip vis kėdę kas vakarą artiname link durų. Gali būti, kad dar už durų irgi teks skaityti pasakas.
– Dėl kokių dažniausiai priežasčių vaikai nenori miegoti savo lovose?
– Vienerių-dvejų metų vaikai nenori eiti miegoti, nes bijo atsiskirti nuo tėvų. Gali atrodyti, kad kai tik užmigs tėvai dings. Trejų-penkerių metų vaikai bijo pabaisų, vaiduoklių, besislepiančių po lova. Dažniausiai tėvai bando loginiais argumentais įtikinti vaikus, kad jokių pabaisų nėra, o reikėtų tik stebuklingo kardo/prožektoriaus, kuris išbaidytų visas pabaisas. Juk prieš nelogiškus dalykus veikia tik magiški ginklai. Šešiamečiai-septynmečiai vaikai bijo garsų už lango, vagių. Ypatingai jei vaikai jau turėję nemalonumų su paliktais pravertais langais, vagimis kaimynystėje ar namuose.
– O gal to daryti visai nereikia ir laukti, kol pats vaikas nuspręs „išsikraustyti“?
– Taip, galima laukti, kada vaikas pats jau norės išsikraustyti, tik gali būti kad ir iki paauglystės jis nenorės kraustytis. Vis tik rekomenduočiau vaikus iš lovos iškraustyti iki pirmos klasės.
– Nuo kokio amžiaus vaikai jau patys nebenori miegoti su tėvais?
– Kaip jau ir minėjau, 4-6 metų vaikai jau nebenori miegoti su tėvais, jei šis etapas prasnaudžiamas, belieka laukti paauglystės. Jei mokyklinio amžiaus vaikai miega dar su tėvais, dažnai vaikams kyla bendravimo sunkumų su bendraamžiais, gali kilti sunkumų ilgesniam laikui išsiskiriant su tėvais.
– Dar viena bėda – vaikai, jei ir užmiega savo lovose, nubudę naktį tyliai įslenka pas tėvus ir toliau miega pas juos. Visos pastangos atrodo šuniui ant uodegos. Ką daryti, kad vaikas visą naktį išmiegotų savo lovoje?
– Kad vaikas visą naktį išmiegotų savo lovoje reiktų tėvams miegoti kartu vaiko lovoje. Labai tikėtina po kelių naktų vaikas nebepabus ir neateis pas jus į lovą. Kitas variantas, kai tik vaikas ateina, nešti atgal į vaiko lovą. Tik dažniausiai tėvai netenka kantrybės ir vaikai lieka miegoti tėvų lovoje. Bet kuriuo atveju miegojimo stiliaus keitimas reikalauja daug kantrybės ir išradingumo.
– Ne paslaptis, kad vaikams reikia laiko, kad įprastų miegoti savo lovoje. Kiek tas pratinimas turėtų užtrukti?
– Individualiai, priklauso nuo vaiko. Gali pavykti iš pirmo karto, o gali reikėti mėnesio ar net kelių.
– Ar už tai skirti kokie nors apdovanojimai padėtų tokiu atveju?
– Geriausias apdovanojimas nuoširdus pagyrimas vaiko. Pvz.: „Jau mūsų Jonas didelis vyras, miega atskirai savo kambaryje.“ Labai gerai veikia šie pagyrimai, jei yra sakomi ne tik vaikui, bet ir jam girdint, sakomi tėčiui, močiutei, tetai ar kt.
– Dar viena situacija – kai vaikas miega savo lovoje, bet reikalauja, kad iki kol užmigs mama ar tėtis pabūtų prie jo. Ką daryti tėvams, kad ši situacija labiau panašėtų į amerikietiškus filmus, kai mama paskaito pasaką, užkloja vaiką, pabučiuoja, pasako labanakt ir ramiai išeina. Vaikas užmerkia akis ir užmiega...
– Dažniausiai vakare po pasakos prasideda „gerti“, „valgyti“, „sisiu“ ir vėl nuo pradžių. Taip vaikai susirenka visą dėmesį iš tėvų, kurio negavo per dieną. Tad vienas variantas būtų daugiau dėmesio skirti vaikui per dieną, kad nereiktų vakare vargti. Kitas variantas nuosekliai laikytis dienotvarkės eiti miegoti tuo pačiu metu prieš tai pavalgyti, atsigerti ir vaikui pažadėti, kad už vienos minutės ateisite, paskui kad ateisite už 2 minučių, paskui – už 5 minučių. Svarbiausia pradžioje laikytis žodžio ir ateiti, iki kol vaikas jūsų dar nepasigedo. Vaikai apsiramina, jaučiasi saugūs ir po kelių vakarų nebereikalauja nuolatinio buvimo.
– Kodėl apskritai daugeliui vaikų pasiruošimas miegui, ėjimas miegoti taip kelia stresą?
– Stresą gali kelti ne tik miegas, bet ir tamsa. Vaikams miegas nėra suprantamas kaip savaime reikalingas ir naudingas. Vaikai verčiami eiti miegoti, todėl nebegali žaisti, žiūrėti TV ir užsiimti kita mėgiama veikla. Taigi miegas vaikams gali būti suprantamas kaip blogybė. Su miegu gali būti susiję ir daug vaiko baimių (tamsos, pabaisų, vagių ir t.t.).
– Kada jau reikėtų sunerimti ir kreiptis dėl neramaus vaiko miego į specialistus?
– Į specialistus reikėtų jau kreiptis, jei vaikas neramiai miega ilgiau nei mėnesį. Neramus miegas pasireiškia vaiko klykimu, nereagavimu į tėvų žodžius, glostymą, supimą.