Šis klausimas pastarąjį kartą sulaukė 100 tūkst. didesnio palaikymo: ekspertas siūlo prie jo grįžti po dešimtmečio

Jau du kartus Lietuvoje referendumu buvo bandoma įteisinti, kad mūsų piliečiai, priėmę kitos šalies pilietybę, galėtų išlaikyti ir Lietuvos. Šis siekis 2018 m. buvo įrašytas ir kaip viena iš trijų svarbiausių iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ idėjų. Deja, abu kartus su prezidento rinkimais vykę referendumai žlugo. „Delfi“ domėjosi, kokios priežastys lėmė tokią nesėkmę, taip pat, ar būtų protinga jį surengti trečią kartą.

Referendumai dėl pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos šalies pilietybę, buvo organizuojami 2019 m. ir 2024 m. kartu su naujo prezidento rinkimais. Abu kartus, kad būtų įskaityti referendumo rezultatai, pritrūko balsavimo teisę turinčių piliečių aktyvumo.

2024 m. referendume – 100 tūkst. balsų daugiau

2024 m. referendumą dėl pilietybės išsaugojimo aktyviai organizavusi Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narė Dalia Asanavičiūtė pasakojo, kad, jos nuomone, visuomenėje vyrauja dar daug baimių dėl daugybinės pilietybės priėmimo.

„Iš tikrųjų, 2024 m. matėme padidėjusį balsavusiųjų skaičių, balsavo net 100 tūkst. daugiau už pilietybės išsaugojimą, bet vis dėlto dar per mažai. Kiek aš girdėjau žmonių argumentus, tai buvo labai daug baimių, kad išdalinsime Rusijos ar Baltarusijos žmonėms mūsų pilietybę.