Sausį apie svarbius planus pasisakė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad sutarta 2026-2030 m. gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP.
Delfi pažiūrėjo, kiek iki šiol Europos Sąjungos valstybės skyrė savo BVP gynybai. Kol kas galutinių faktinių 2024 m. duomenų, kiek skirtingos šalys skyrė gynybai, nėra. Lentelėje pateikti 2023 m. duomenys.
Kaip matyti iš Europos gynybos agentūros statistikos, į didžiausią dalį nuo BVP skiriančių šalių penketuką patenka Lenkija (3,3 proc.), Estija (3 proc.), Latvija (2,9 proc.), Graikija (2,8 proc.) ir Lietuva (2,8 proc.).
Mažiausiai 2023 m. gynybai skyrė Airija (0,2 proc.), Malta (0,4 proc.), Liuksemburgas (0,7 proc.), Austrija (0,9 proc.) ir Ispanija su Belgija (po 1,2 proc.).NATO užsibrėžtą 2 proc. BVP gynybai tikslą buvo pasiekusios tik 9 ES narės.
Iš viso ES narės 2023 m. gynybai išleido 279 mlrd. eurų arba 1,6 proc. BVP. Pagal skaičiavimus, praėjusiais metais ES narėse bendros išlaidos gynybai turėjo išaugti iki 326 mlrd. eurų.
NATO pateikiamuose duomenyse apie narių skiriamas lėšas gynybai 2024 m. duomenys taip pat yra kol kas tik preliminarūs. Skaičiuojama, kad iš NATO šalių išlaidų gynybai 2024 m. lyderiauja Lenkija, skirianti 4,12 proc. BVP. 2 proc. ribos nepasiekia Kroatija (1,81 proc.), Portugalija (1,55 proc.), Italija (1,49 proc.), Kanada (1,37 proc.), Belgija (1,3 proc.), Liuksemburgas (1,29 proc.), Slovėnija (1,29 proc.) ir Ispanija (1,28 proc.).
NATO duomenimis, iš viso narių išlaidos gynybai pernai turėjo siekti 1474 mlrd. JAV dolerių. Iš jų 968 mlrd. dolerių - JAV išlaidos, Europos - 476 mlrd. dolerių.
