Laukia dideli pokyčiai
Baltijos šalys sparčiai artėja prie svarbaus energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo etapo – atsijungimo nuo rusiškojo BRELL ir sinchronizacijos su Europos Sąjungos energetikos sistema. Sėkmingai pabaigus sinchronizaciją mūsų laukia svarbiausias iššūkis – pasiekti ir įtvirtinti globaliai konkurencingas kainas, kurios lems tikrąją Baltijos šalių energetinę laisvę.
Pasak „Ignitis grupės“ vadovo, valdybos pirmininko Dariaus Maikštėno, tam būtina akcentuoti tris svarbiausius prioritetus. Pirma – perteklinė gamyba. Europoje atsinaujinančia energetika grįstose, perteklines sistemas turinčiose ir eksportuojančiose šalyse nusistovi žemiausios kainos: „Lietuvoje turime gerą progresą mažinant savo priklausomybę nuo importo – prieš kelerius metus importavome beveik 80 proc. elektros, o šiuos metus baigiame su maždaug 40 proc. importo. Tačiau tik turėdami perteklinę gamybą, galėsime pereiti į globaliai konkurencingų šalių klubą“.
Antra – jūrinis vėjas. Investicijos į jūrinius vėjo parkus dėl daug galingesnių gamybos pajėgumų reikšmingai prisidės prie perteklinės sistemos sukūrimo ir konkurencingų kainų įtvirtinimo, o dėl savo stabilumo sumažins augančius energetikos kainų svyravimus.
Trečia – Baltijos šalių sutarimas dėl elektros jungties su Vokietija. Šis žingsnis strategiškai svarbus užsitikrinant ilgalaikį tvarų regiono patrauklumą investuoti į energijos gamybos pajėgumus, kuriant perteklinę, globaliai konkurencingą energetikos ekosistemą. Europos elektros sistema yra integruota: komerciniai energijos srautai teka iš žemesnių kainų zonų į aukštesnių kainų zonas. Skandinavijoje susiformavęs žemų kainų regionas, Lenkija yra ženkliai aukštesnių kainų zonoje, o Baltijos šalys yra per vidurį. Lietuvai kartu su kitomis Baltijos šalimis atsiveria istorinė galimybė prisijungti prie skandinaviško konkurencingiausių kainų klubo. Žemiausias kainas sukuria gamybos perteklius, kuriam reikalingos investicijos į naujus elektros generacijos pajėgumus. Jos vyks tik tada, kai investuotojai turės aiškų matomumą dėl energijos pertekliaus regiono sujungimo su pagrindiniu pelningu Europos importuotoju.
2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos ir pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą. Lietuvos gyventojams nieko daryti nereikės, bandymą atliks „Litgrid“ ir kitų Baltijos šalių PSO specialistai bei generatorius valdančios įmonės. Elektros vartotojai pokyčių nepajus. Pasibaigus Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui 2025 m. vasario 9 d. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija, Baltijos šalių elektros energetikos sistemos bus sinchronizuotos su kontinentinės Europos tinklais.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis pridūrė, kad sinchronizacija yra megaprojektas, kurio sudėtingumą pirmiausia lemia jo mastas – 4 šalys, skirtingos kontroliuojančios institucijos, dešimtys skirtingo pobūdžio projektų, kuriuose veikia dar daugiau rangovų ir subrangovų.
„Visų trijų Baltijos šalių elektros energetikos sistemos jau yra paruoštos sinchronizacijai bet kuriuo momentu, jei to prireiktų. Prisijungimas vyks per 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. Daugelis sinchronizacijai reikalingų infrastruktūros projektų Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra sėkmingai pabaigti, taip pat įdiegta sistemos valdymo techninė ir programinė įranga, paruoštos reikalingos procedūros“, – kalbėjo R. Masiulis. Šiuo metu visos trys perdavimo sistemos operatorės baigia projektus, kurie sudarys sąlygas sinchronizaciją įgyvendinti dar saugiau ir efektyviau. Šie projektai apima sinchroninių kompensatorių įrengimą Lietuvoje ir Latvijoje bei tinklo valdymo sistemas, kurios užtikrins sklandžią elektros sistemų dažnio ir balansavimo kontrolę prisijungus prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos.
Pasiruošimą Lietuvoje sudaro daugiau nei 20 atskirų projektų. Svarbiausi iš jau įgyvendintų darbų yra „LitPol Link“ jungties išplėtimas, paruošiant ją sinchroniniam prisijungimui prie Lenkijos, atliktas Lietuvos izoliuoto darbo bandymas, įrengta automatinio generacijos valdymo sistema, paleistas pirmasis iš trijų Telšių sinchroninis kompensatorius ir bendrovės „Energy cells“ įrengta 200 MW energijos kaupimo įrenginių sistema. „Šiuo metu baigiamojoje stadijoje yra keli projektai, reikalingi sėkmingai sinchronizacijai 2025 m. vasarį, tarp jų – kitų sinchroninių kompensatorių įrengimas, IT ir valdymo sistemų diegimas. Per kitus metus šalies rytinėse ir vakarinėse dalyse taip pat užbaigsime naujas elektros linijas bei skirstyklas, kurios sustiprins elektros sistemą“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
Energetinė nepriklausomybė svarbi ne tik dabar
Tikėtina, kad iki 1919 m. Lietuva buvo energetiškai nepriklausoma, bet ir patys energijos poreikiai tada buvo kitokie. Energetinė nepriklausomybė turi daug skirtingų prasmių. Galime žiūrėti skirtingais sektoriais. Pvz. iki Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Lietuva visą elektros energiją pasigamindavo pati, net eksportavo. Kita vertus, urano kuro kasetes pirkome iš užsienio. Tad pasiekti visišką energetinę nepriklausomybė nėra trivialus uždavinys. Net jei energiją gaminame patys, galime būti priklausomi nuo technologijų, komponentų ar pirminių žaliavų importo.
EPSO-G Plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus sako, kad energetinė nepriklausomybė didina šalies atsparumą išorės geopolitiniams poveikiams, bet taip pat ir stiprina ekonomiką.
Didžioji dalis Lietuvoje vartojamos elektros energijos gaminama vietos elektrinėse – daugiausia saulės ir vėjo, taip pat šiluminėse ir hidroelektrinėse. Trūkstamas elektros kiekis importuojamas jungtimis iš kitų Baltijos šalių: Švedijos ir Lenkijos. Tačiau iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Baltijos šalių sinchronizacija – susijungimas su kontinentine Europa – užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros sistemų valdymą ir prisidės prie viso regiono energetinio saugumo.
„Sinchronizacija taip pat skatins atsinaujinančios energijos plėtrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje: dėl sinchronizacijos naujai pastatytos ir rekonstruotos elektros linijos, pastotės ir sinchroniniai kompensatoriai padidins perdavimo tinklų galimybes integruoti didesnę atsinaujinančių išteklių dalį bendroje elektros gamyboje. Šis žingsnis užtikrina, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija galės kurti šviesią, laisvą, ekonomiškai stiprią ir saugią ateitį“, – kalbėjo R. Masiulis.
Atsijungimo vartotojai nepajus
Pasak P. Butkaus, Lietuva šiuo metu patiria atsinaujinančios elektros energijos plėtros bangą. Atsižvelgiant į šalies dydį, vystome atsinaujinančius šaltinius bene sparčiausiai Europoje. Turime nesustoti, bet elektros rinka nėra guminė. Šviečiant saulei ir pučiant vėjui, elektros energijos kainos elektros biržoje krenta iki neregėtų žemumų. Tai sunkina galimybes toliau plėtoti saulės ir vėjo elektrinių parkus. Grubiu vertinimu, esant ženkliai vėjo elektrinių gamybai ir žemoms energijos kainos, 2024 metais, į tinklą nebuvo atiduota iki 100 GWh elektros energijos. Vėjo elektrinės tiesiog buvo sustabdytos, nes šiuo metu neturime pakankamai energijos kaupimo galimybių.
„Turime investuoti į lankstumo priemones, skatinti elektrifikaciją bei sudaryti papildomas galimybes elektros energijos eksportui, kitu atveju atsinaujinančios energetikos plėtra ims lėtėti, o Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija taps tik gražia, bet nepasiekiama vizija“, – sakė EPSO-G atstovas.
Lietuva yra pavyzdys Europai. Remdamasi savo istorine patirtimi, Lietuva nuo Nepriklausomybės atkūrimo užtikrintai vykdė nuoseklią energetinio saugumo politiką. Tai suteikė mus įrankius diversifikuoti savo energijos išteklius ir jų importą, bei atsikratyti buvusios absoliučios priklausomybės nuo Rusijos. „Ne veltui, 2022 m. vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva viena iš pirmųjų Europoje galėjo visiškai atsisakyti elektros, dujų ir naftos importo iš Rusijos, nepakenkdama šalies apsirūpinimo energija tiekimo saugumui“, – pridūrė P. Butkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad šalys agresorės gali imtis iki skirtingų scenarijų ir hibridinio karo priemonių siekiant pakenkti mūsų energetikos sistemai. Tad didėjant geopolitinei įtampai ir neapibrėžtumui, privalome stiprinti savo energetinės infrastruktūros fizinį ir kibernetinį saugumą. Sistemos lankstumo priemonių plėtra prisideda ne tik prie energetinės nepriklausomybės, bet ir pačios sistemos atsparumo ir adekvatumo didėjimo.
Nerimaujančius dėl galimų pokyčių kasdieniam elektros vartojimui, R. Masiulis ramino: „Atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos, bandymai ir prisijungimas prie kontinentinės Europos įvyks nepastebimai, lygiai kaip įvyko ir mūsų 2022 m. balandį atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas. Elektra iš Rusijos į Baltijos šalis nėra importuojama nuo 2022 m. gegužės, o iš Baltarusijos – nuo 2020 m. lapkričio, todėl sinchronizacija neturės reikšmingos įtakos elektros rinkai ir kainoms“.
