Iš Mažeikiuose veikiančios ir Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo gamyklos produkciją perka beveik visos Lietuvoje veikiančios degalinės. Tačiau jose prekyba dyzelinu nuo sausio mėnesio krito drastiškai. Priežastis paprasta – nuo šių metų sausio mėnesio įsigaliojo didesni akcizo dyzeliniams degalams tarifai, dėl kurių kuras pabrango kai kur net iki 20 centų už litrą.
Degalų gamintoja AB „Orlen Lietuva“ ėmė ieškoti pirkėjų aplinkinėse šalyse, net Ukrainoje, su kuria prekybos apimtys grįžo į 2021 m. lygį.
AB „Orlen Lietuva“ komunikacijos direktorius Tomas Digaitis „Delfi“ paaiškino, kad tai lėmė sumenkusios prekybos apimtys vidaus rinkoje.
„Kiek pasikeitusią didmeninės prekybos geografiją, visų pirma, lėmė sumenkę pardavimai mūsų namų rinkoje. Per pirmus du šių metų mėnesius stebime ženklų degalų, ypač dyzelino, pardavimo mažėjimą Lietuvoje. „ORLEN Lietuva“ didmeninių dyzelino pardavimų apimtys Lietuvos rinkoje sausį sumenko daugiau 41 proc. Tikėtina, dar praėjusių metų gruodį degalinės siekė pasipildyti savo atsargas. Tačiau ir vasarį didmeninėje rinkoje dyzelino pardavimo apimtys buvo sumenkę 25 proc. Ir nors išvadas daryti dar anksti, mūsų ekspertų nuomone, išlikus panašioms pardavimo tendencijoms, didmeninė degalų rinka Lietuvoje 2025 metais gali būti apie 15 proc. mažesnė, lyginant su praėjusiais metais. Tokia, mūsų manymu, yra vadinamojo degalų turizmo – kuomet logistikos verslo atstovai ar privatūs pirkėjai renkasi degalus piltis kitose šalyse – įtaka Lietuvoje,“ – raštu atsiųstame atsakyme priežastis dėstė T. Digaitis.
Lietuvoje nebeperka
Transporto įmonių atstovai prisipažino, kad dyzelino Lietuvoje nebeperka nuo pat sausio mėnesio. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos įmonių aljanso generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, noras papildyti biudžetą apsisuko kitu galu. „Manau, kad tie, kurie skaičiavo įvertino, kad vežėjai pilsis mažiau, tačiau neįvertino, kad jie visai nebesipils. Todėl mes ne tik nesurinksime daugiau, bet ir džiaugsimės, jei surinksime tiek, kiek 2024-aisiais“, – prognozavo asociacijos vadovas.
Jis informavo, kad 97 proc. tarptautiniais maršrutais krovinius gabenančių vežėjų Lietuvoje kuro visai nebesipila. „Turiu duomenų, kad pernai viena įmonė pernai per mėnesį pirkdavo 0,5 mln. litrų dyzelinių degalų. Šiemet – tik 50 tūkst. Dešimt kartų mažiau. Lenkijoje šiuo metu dyzelinas kainuoja 9 centais pigiau, Latvijoje – 6 centais. Kai kurie vežėjai, nelygu kokį turi kontraktą su degalų pardavėjais, netgi Švedijoje perka pigiau. Lietuvoje perka minimalius kiekius, kad galėtų nuvažiuoti iki sienos su Lenkija arba iki kelto uoste. Nes tie keli centai vienam vilkikui, turinčiam du bakus po 700 litrų, sudaro labai didelę dalį (apie 85 eurus)“, – paaiškino P. Drižas.
Jis pabrėžė, kad vežėjų kaštų eilutėje degalų kaina sudaro net 33 proc. savikainos.
Skylė biudžete
Lietuvos prekybos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas taip pat apgailestavo, kad negatyvios prognozės išsipildė ir didelė dalis tarptautinių vežėjų degalų nebesipila Lietuvoje.
„Tą labai aiškiai parodo skaičiai: 2025 m. sausio mėnesio rezultatus, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, dyzelino pardavimai degalinėse smuko 16,6 proc. Šis procentinis pokytis reiškia 20 mln. litrų sumažėjusią apyvartą degalinėse per sausį.
Bendrai degalų rinka (vertinant mažmeną ir didmeną) 2025 m. sausio mėn., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu susitraukė 26,7 proc., t. y. 50 mln. litrų sumažėjusi degalų apyvarta Lietuvoje vien per sausio mėnesį.
Vertinant visą Lietuvos degalų rinką (didmeninę ir mažmeninę prekybą kartu), valstybė per sausio mėnesį surinko apie 10 mln. eurų mažiau akcizo, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, - skaičiavo E. Cicėnas.
Reziumuodamas jis prognozavo, kad šiemet valstybės biudžetas galimai bendroje sumoje gali netekti iki 200 mln. eurų nesurinktų akcizo ir PVM mokesčių dėl drastiškai smukusių degalų pardavimų.
Savo ruožtu Finansų ministerija išlaiko olimpinę ramybę. Dar daugiau – prognozuojamas, kad padidėjęs akcizai ženkliai papildys valstybės biudžetą.
Ministerijos komentare „Delfi“ teigiama, kad „Finansų ministerijos vertinimu, dėl akcizų dyzeliniams degalams didinimo 2025 m. biudžetas papildomai gaus apie 145 mln. eurų pajamų iš akcizų. Atkreipiame dėmesį, kad atliekant šį vertinimą jau įtraukta prielaida, kad dėl išaugusių dyzelinio kuro kainų jo pardavimai 2025 m. bus mažesni nei prieš metus.
Ekonomisto Mariaus Dubnikovo manymu, tokia situacija, kad pakėlus akcizus ir dėl to pabrangus prekei sumažėjo jos paklausa, yra dėsninga: „Pabrangęs dyzelinas išstumia sunkiojo transporto bakų pripildymą Lietuvoje, kuri yra labai maža ir ją pravažiuoti pilnais bakais nėra sudėtinga. Kuro kaina yra ašinė transporto įmonių sąnaudų dalis. Kiekvienas centas duoda milžinišką įtaką. Aišku, daryti išvadas iš dviejų mėnesių rezultatų dar anksti, reikėtų daugiau duomenų, tačiau gali būti pasiektas toks taškas, kai dėl padidinto akcizo nebesurenkame planuotų pajamų. Vežėjai dairosi ten, kur degalai pigesni“.
