Pasigenda valstybės užsakymų

Pernai priimtas įstatymas, palengvinantis darbą įmonėms, galinčioms gaminti dvigubos paskirties daiktus, tačiau ar šiuo metu to pakanka vystyti mūsų šalies gynybos pramonę? Dvigubos paskirties produktas – tai prekė, paslauga, programinė įranga arba technologija, kuri gali būti naudojama tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams. Šie produktai nėra išimtinai skirti karinei pramonei, tačiau jų savybės ar funkcionalumas leidžia juos pritaikyti ir gynybos srityje.

Pasak karybos eksperto Dariaus Antanaičio, dvigubos paskirties produktų gamyba iš principo nėra sudėtinga. Žymiai sudėtingiau gaminti karinės paskirties produktus, nes jiems keliami griežtesni reikalavimai. Didžiausias iššūkis – nustatyti, nuo kada tam tikrą objektą galima laikyti ginklu. Lietuvoje A kategorijos ginklu arba kariniu ginklu vadinama netgi dalis, kuri laikoma pagrindine ginklo dalimi. Pavyzdžiui, minos korpusas, kuris iš esmės yra tik indas, bet dėl savo paskirties priskiriamas prie A kategorijos ginklų.

„Kita problema, susijusi su dvigubos ir karinės paskirties produktų gamyba, yra mokslinių tyrimų fazė bei deaktyvuotų ginklų naudojimas juridinių asmenų veikloje. Jei deaktyvuoto ginklo bent viena dalis tinka nedeaktyvuotam ginklui, būtina gauti licenciją gaminti A kategorijos ginklus. Tai reikalauja didelių investicijų į patalpas, apsaugą ir personalą, net nežinant, koks tyrimų rezultatas bus. O fiziniams asmenims nėra ypatingų reikalavimų, kaip laikyti deaktyvuotus ginklus.

Karybos ekspertas Darius Antanaitis

Pavyzdžiui, tanko vikšras, kuris tinka tik tankui, gali būti pripažintas A kategorijos ginklu, nes tankas be jo veikti negali. Tokiu atveju vikšrui taikomi tokie pat reikalavimai kaip visam tankui.

Policijos departamento pareigūnai žada geranoriškai interpretuoti tokius atvejus, tačiau teismuose įstatymai aiškinami pažodžiui“, – kalbėjo D. Antanaitis.

Gynybos rizikos kapitalo fondo „ScaleWolf“ vadovas Edvinas Kerza pabrėžė, kad palanki verslui teisinė bazė yra svarbus argumentas steigtis, investuoti, tačiau Lietuvoje besikuriančios jaunos įmonės labiausiai vertintų valstybės užsakymus. Gynybos sektorius šalyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o kuriamos prekės ir paslaugos dažniausiai skirtos gynybos reikmėms, kritinės infrastruktūros apsaugai, specializuotiems pajėgumams vystyti: „Dėl šios priežasties pardavimai civiliniame sektoriuje nėra galimi, o valstybės institucijų apsisprendimas skatinti ir įsigyti lietuvišką gaminį būtų didelė paskata.“

Gynybos rizikos kapitalo fondo „ScaleWolf“ vadovas Edvinas Kerza

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis sutiko, kad šis įstatymas – reikalingas, tačiau gynybos pramonės vystymui įgalinti reikia ne tik jo, bet ir tinkamai veikiančios ekosistemos: „O tam, pirmiausia, reikalingas aiškumas, skaidrumas, pasitikėjimas. Kol kas informacija apie poreikius ir galimybes prasilenkia, nepasiekia adresatų, potencialių tiekėjų. Trūksta sistemiškumo, sujungiant verslą, institucijas ir finansavimo mechanizmus.“

Įstatymai gynybos pramonės plėtros nestabdo

Žvelgiant į dabartinę situaciją kyla klausimas, ar šiuo metu galiojantys įstatymai neužkerta kelio Lietuvos gynybos pramonei veikti didesniu mastu. Šiuo klausimu pašnekovų nuomonės išsiskiria. D. Antanaitis įsitikinęs, kad patys savaime įstatymai neužkerta kelio gamybai. Tačiau užsakymų nebuvimas yra esminė priežastis, kuri riboja gamybą. Ginklų gamyba be užsakymų draudžiama, todėl jie gaminami tik tada, kai yra konkrečių užsakymų, ir tik tokiais kiekiais, kokie nurodyti užsakant.

Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo tobulinti Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, siekiant leisti veiklas, susijusias su A kategorijos ginklais (taip pat ir tarpininkavimo), ir taip modernizuoti teisinį reguliavimą, sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos įmonių konkurencingumui tarptautinėse rinkose bei skatinti pramonės vystymąsi. Taip pat, pasak R. Dargio, yra didelis poreikis keisti su sprogmenimis susijusį reguliavimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis

„Manau, šiuo metu galiojanti aplinka yra tinkama verslui veikti, o dažni pokyčiai nebūtinai suteikia aiškumo ir stabilumo. Labiau reikėtų išnaudoti jau Lietuvoje patikrintus ir pasiteisinusius instrumentus, kuriais skatinami talentai burtis, gilintis į specifinį gynybos sektorių, ieškoti būdų pritaikyti mokslo, technologinio progreso naujoves saugumo iššūkiams spręsti. Rizikos kapitalo panaudojimas, akceleravimo programos, finansinės investicijos – šios priemonės sėkmingai leidžia kurtis ekosistemai, o institucijų parama žiniomis, vėliau užsakymais palengvina verslo kelionę šioje konkurencingoje rinkoje“, – kalbėjo E. Kerza.

Vyriausybė dirba tinkama linkme

Šiuo klausimu situaciją pagerinti galėtų ne tik Vyriausybė, bet ir patys verslai. Norint gaminti, būtina turėti aiškų supratimą apie būsimą poreikį, kad būtų galima investuoti į mokslinius tyrimus ir pasiruošti ateities pirkimams. Kol verslas neturi informacijos apie tai, kokių funkcijų ar sprendimų prireiks po 5–7 metų, tol vystymas nevyksta.

D. Antanaitis aiškino, kad gaminti „kažką“, remiantis jau paskelbtu viešuoju pirkimu, praktiškai neįmanoma. Tam tiesiog nėra pakankamai laiko nei sukurti produktą, nei atlikti jo sertifikaciją. O be sertifikacijos produkcija nėra saugi naudoti. Tiekiant nesertifikuotą produktą galutiniam vartotojui, sąmoningai rizikuojama ne tik jo gyvybe ir sveikata, bet ir visos gynybos operacijos sėkme.

„Esame susidūrę su atvejais, kai galutinis vartotojas teigia, jog nieko negaminame. Tačiau kai parodome tai, ką iš tikrųjų gaminame, atsakymas būna, kad to nereikia. Paklausus, ko konkrečiai reikia, dažnai paaiškėja, jog vartotojas pats nežino. Pasitaiko situacijų, kai sukuriama nauja technologija, kuri iš esmės galėtų pakeisti padėtį tiek atgrasymo klausimu, tiek mūšio lauke. Nepaisant akivaizdžių tokios technologijos pranašumų, galutinis vartotojas dažnai ją ignoruoja ir renkasi produkciją iš užsienio gamintojo. Argumentuojama nenoru mokėti už galutinį produkto vystymą, nors užsienio gamintojui mokama už produkto kūrimą pagal jų pačių pageidavimus“, – sakė D. Antanaitis.

„ScaleWolf“ vadovas įsitikinęs, kad Lietuvoje talentų pakanka, juolab ir iš Lietuvai draugiškų šalių komandos siekia įsikurti bei vystyti verslą mūsų šalyje. „Valstybės dėmesys ir atvertos galimybės tiesiogiai prisidėjo, kad žmonės domėtųsi ir ieškotų verslo galimybių saugumo srityse. Aiškus politinis apsisprendimas gynybos sektorių laikyti prioritetiniu, finansinių instrumentų atvėrimas gynybos įmonėms ir dialogas su kitomis institucijomis (tiek valstybės, tiek privačiomis, pvz., šalyje veikiančiais bankais) padėtų išlaikyti patrauklumą, o verslui atsivertų papildomų galimybių konkuruoti su kitų šalių gamintojais“, – sakė E. Kerza.

R. Dargis pastebėjo, jog valdantiesiems reikėtų duoti laiko: „Naujoji Vyriausybė dirba dar tik kiek daugiau nei mėnesį ir pradžia kol kas nuteikia optimistiškai. Tikimės, kad įsivyraus dialogo kultūra – verslas teiks pasiūlymus, o valdžia bus linkusi juos išgirsti. Tiesiog turime suprasti, kad neįsiklausymas ir nesusikalbėjimas ypač gynybos srityje mums visiems kainuotų pernelyg brangiai.“

Biudžete pinigų pakanka, bet trūksta užsakymų

Pastaruoju metu itin daug kalbama apie didesnės biudžeto dalies šalies gynybai skyrimą, tačiau menkai detalizuojama, kokią to dalį gauti gali tikėtis gynybos pramonė. D. Antanaitis ragina suprasti, kad gynybos pramonė yra tokia pat kaip ir bet kokia kita pramonė ir ji paklūsta rinkos ekonomikos dėsniui – esant paklausai bus ir pasiūla: „Šiuo metu Lietuvoje tiesiog nėra paklausos, nėra užklausų ir nėra užsakymų. Dabar daromi užsakymai arba spontaniški ir dažnai skirti patenkinti minios poreikius „kažką daryti“, arba tai nėra tiesiogiai susiję su ginklų ir ginklų sistemų gamyba.“

R. Dargis, paklaustas apie tai, ar turime pakankamai pinigų plėsti gynybos pramonę, išskyrė kelis svarbius aspektus: „Visų pirma, būtina skaidri ekosistema su aiškiomis taisyklėmis. Taip pat reikalinga perspektyva ir ilgalaikių poreikių išgryninimas. Galiausiai būtina prieiga prie kapitalo ir užtikrintas sprendimų priėmimo greitis. Akivaizdu, kad Europos Sąjungai būtina stiprinti gynybą ir užtikrinti aiškias pramonės užduotis bei pirkimų garantijas.“

Jis pridūrė, jog Lietuva turi stiprią inžinerijos ir chemijos pramonę – potencialo iš Lietuvos verslo pusės tikrai yra. Gynybos pramonę kamuoja bene tos pačios bėdos kaip ir visą pramonę, tačiau labiausiai slegia perteklinis reguliavimas, informacijos stoka, finansavimo paslaugų prieinamumas. Svarbu suprasti, kad gynybos pramonės sektorius priklausomas nuo vieno kliento – valstybės. O žvelgiant plačiau ir kalbant apie integraciją į tarptautines grandines bus reikalinga sutelkti dar daugiau bendrų pastangų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)